Gaila, kad apie blogį gavosi.
Jei leisi. Trumpai ir viename tekste (man pvz. sunku skaityt tokį ilgą tekstą kaip tavo, ir kai į kelias žinutes suskaldytas, paprasčiau, bet tebūnie puspaklodė. Kad tai vadinasi trolinimas - girdžiu pirmą kartą, čia gal koks naujoviškas supratimas

).
Visi treneriai šį bei tą davė. Tas tradicinis sektantiškas - supratimą, kaip kartais galima prasiplaut smegenis užsiliūliavus. Na, ir 64 jo įkvėptas pirmąsias nepamirštamas žinutes šiam forume (dabar net baisu jas skaityt

). Tas, kuris paskui lakstė maratonus, ir gerai lakstė, davė viską, ką aš išvis gavau iš karatė, visa kita krovėsi ant viršaus - ypač kai pirmą kartą pas jį lankiau, po 20 val per savaitę, ir kai antrą pirmus keturis metus, na, paskui nusibodo jam kokybiškai karate dėstyt, buvo pertrauką pasidaręs, visiems būna krizių. Kaip sakiau, kiek suprantu iš pas jį grįžusio lankyt treniruotes nuosavo vyro, dabar krizė pasibaigus. Tas, pas kurį dabar grįžau, irgi buvo metęs išvis karate treniravimą, dabar (ne dabar, o gerokai anksčiau, o bet tačiau) matyt atrado motyvaciją ir treniruoja super. Kai pirmą kartą lankiau - irgi viskas buvo jėga, be jokių priekaištų. Būčiau po traumos grįžus pas jį, bet kad nebuvo kur tiesiog. Taip atsidūriau netyčia tradiciniam, nusivilkus paskui pažįstamus, ir tuščiai ten praleidau laiką penkis berods metus... Kaip tuščiai - atgal nėjau, bet į priekį irgi. O metai tai buvo tam tikra prasme produktyviausi pagal amžių. Bet vėlgi, na, turėjau gerą laiką

Nes treneris buvo so so, bet aplink esantys žmonės buvo real fun ir malonūs pabendraut.
Aš TIKRAI nesijaučiu karate auka. Priešingai, karate mane ištraukė iš tokiooos bedugnės... Federacijos man asmeniškai netrukdo - kaip tik sakau, man svarbu trenerio asmenybė, o kokioj jis federacijoj - vienodai rodo ir šviečia. Net vaiką vedžiau ir vesiu pas trenerį, kuris tradicinio karate federacijai dabar priklauso, o treniravosi fudokan visą gyvenimą ir ten tapo pasaulio čempionu - bet ką padarysi, kad tokio amžiaus vaikams jis šito porūšio stiliuose geriausias ir tiek. Gimęs turbūt vaikus treniruot...
Ir galiausiai dėl snukio - nu po galais, ar tikrai moteris turi būt kažkoks kyborgas, daužantis visiems snukius reikia nereikia? Man svarbu savigyna. Iš karate to gavau su kaupu. Visos bjaurios situacijos gatvėse ar kiemuose nuo tada kai lankau išsisprendė "mano naudai". Daug jų nebuvo, stengiuosi neįlįst, bet kiek buvo, visos mano ir man patinka. Be karate visa tai būtų mission impossible.
Apie elitinį šotokan - pratrynei, dabar pacituot negaliu

mano galva tikrai mačiau, bet tai dabar gi neįrodysiu... taip viską sujaukei, kad tuoj pradėsiu nepasitikėt savo atmintim ir savo regėjimu, su kuo ir sveikinu

o apie ištakas, nu goju ryu man labiau ištakos nei dabartinis propaguojamas shotokan, kur yra pakeitimų ryšium su tuo, kad tai tiktų sportui.
arba tada taisyk mane - baudžia per varžybas už nukritimą shotokan, taškus atima? man bežiūrint buvo susirodę, kad ne. ir tada beveik (BEVEIK) nėra pakirtimų ir metimų.
realioj situacijoj taigi nudribai - ir kojų balius... tai to kaip ir siekiama. o shotokan siekiama?
jei siekiama - tada taip, Jorga savo magelį tik įsidėjo kažkur ten... gerai įsidėjo, švariai
nes mano galva tai vienas pagrindinių skirtumų - metimų skatinimas.
Bet - kaip tu negali spręsti apie Jorga, nes jo nematęs, ir nežinai, ką jis ten daro ir ko nedaro per seminarus (youtubė - dar ne viskas

), aš kaip trijuose buvusi ir dar tris stebėjusi iš šono, manau, galiu šiek tiek drąsesnes išvadas jo klausimu darytis, taip aš - apie shotokan ypatumus iš vienų varžybų, kuriose buvau, ir tos pačios jūtūbės...
dar man fudokan patikdavo nešokinėjimas, šliaužiojimas pažemiais, taip, greitis mažesnis, bet ir išverst iš kojų sunkiau - vėl atsiremiam į tą patį, ar shotokan per varžybas baudžiama už griuvimus...
dar patikdavo senovėje darbas plikom rankom, grūdinimas krumplių į medžius, į asfaltą (ko visai nereikia daryti, mušantis su shotokan pirštinėm, kurias dabar bent jau Lietuvoj perėmė ir vienintelis likęs fudokan klubas...), pilvo preso grūdinimas, darymas jo nepramušamu smūgiais iš kojos ir iš kumščio, atsakančiais, etc. etc...
ar tai buvo fudokan, ar tai buvo dvidešimtmečio mūsų trenerio savarankiškas išmislas, aš irgi negaliu tvirtai pasakyti. Jorga savo interviu ir užkulisiniuose pokalbiuose postringavo, kad anksčiau viskas buvo žiauriau, o dabar švelnėja - tai man tas švelnėjimas tam tikra prasme ne prie širdies. Ypač minėtas moterų ko-go kumite, nes tai braukia karate kryžium. Karate kova man yra taktika, į kurią įeina visokie pagaudymai, klastingas kyo būsenos imitavimas, imitavimas, kad tu darysi kitokį smūgį nei iš tiesų, smūgių kombinacijos, sėlinimai, delsimai, tada žaibiškas iššokimas, tariamas iniciatyvos atidavimas priešininkui - ir ko-go kumite viso to daryt tiesiog neleidžia...
Na, džiaugiuosi, kad lankau seniai ir dar esu mačiusi tikras moterų karate kovas, kurios turi savo specifiką, lyginant su vyrais (retesni pakirtimai, dažnesni smūgiai į galvą) bet jei "dirba" aukšto lygio meistrės - tikrai yra (būdavo

) į ką pažiūrėti...
O kata Jorgos sukurtos - geros. Kad ir tam pačiam kvėpavimui, judesiams ir t. t. lavinti. Nematau, kodėl reikia laikytis dantimis įsikibus į senąsias kata ir nekurti nieko naujo? Juk mes patys tai gyvename besivystančiame pasaulyje... nevažinėjam su arkliais, pakinkytais į vežimą, aimanuodami, kad va, anksčiau tai kokie žirgai buvo, elitiniai, o dabar tai...