Jei nepatinka kur jis veda- gali keisti dojo. Mato iš šalies, kad esi kažkokių kompleksų prisirankiojusi ir kumite su moterimis nerodai, ką turėtum ar tiesiog bijai smūgiuot- statys treniruotėse prieš moteris. Kol įveiksi save ir nebeturės jokios įtakos. Nes toks jo darbas, kuriam pas jį atėjai. O iš tavo parašyto piešiasi man, kad kai kuriems dalykams treniruotėse priešiniesi,nusimuilini ir pan. M
kaip faina gaut psichologinį įvertinimą iš nepažįstančio manęs žmogaus.
Gyvenime nesu priešinusis jokiems dalykams treniruotėse ir ten muilinusis - ne to ten ateinu. Stoviu jau sakiau, ir su moterim, ir su vyrais, ir sparinguojuosi su belen kuo ir su belen kokio svorio ir belen kokios lyties - to ten ateinu. Einu į karate dėl charakterio grūdinimo IR dėl savigynos įgūdžių. Savigynos įgūdžiai, nepasisparingavus su įvairiausiais belen kokios lyties ir svorio ir ūgio priešininkais, iš lempos neatsiranda. Neatliekant smūgių ir negaunant smūgių. Tai va, smūgiuot niekada nebijojau, TRENIRUOTĖSE, gaut dar labiau nebijau - pasisekė, aš labai atspari skausmui. O varžybose nematau reikalo dalyvaut. Ko ten žmogui, karate ieškančiam savigynos įgūdžių? Beatodairiško puolimo vardan taško? Nes žinai, kad jei ką - teisėjas sustabdys kovą ir tave "išgelbės"? Moterų beje varžybos, ten , kur lankiau penkerius metus, išvis iškastruotos, nei taktikos, nei nieko - tas absurdas Ko-go kumite vadinasi. Gauni 7 sekundes ir per jas atlieki nustatytą smūgį - tai čia kova? Nesąmonių nesąmonė čia, o ne kova. Suprasčiau dar jiyu kumite būtų, čia tau ir taktikos, ir provokacijos, ir gynyba, ir puolimas, ir pasitikrinimas lygio - o ten kas? O beje, sensėj Jorgos išmislas, kuris man yra deguto lašas, gadinantis jo mokymo medaus statinę. Mat jam pasirodė, kad moterys per žiauriai kovoja, tai apvilko jas per kovas tramdomaisiais marškiniais...
O kas link dojo keitimo, taip, keičiau. Daug kartų. Nes visada ieškau to trenerio, kuris tam momentui yra geriausias ir suteikia man tai, ko man reikia. Jie gi irgi keičiasi patys, nebūna vienodi, imasi tai vieno, tai kito... Tiesa, kas mėnesį nekaitalioju. Trys metai pas vieną. Trauma. Keturi metai pas kitą. Trauma. Keturi metai pas trečią. Trauma. Penki metai pas pirmąjį. Žiūriu, kad dėsto visai nebe tą - tai jis maratonui ruošiasi, ir visos trešos vien fizucha, tai daro kažkokį bokso - karate hibridą, kuris nei tas, nei anas - neatlaiko nervai, metu, galvoju - ai, nebereik man to. Praėjo va trys metai - vėl man reik... Einu pas antrąjį, bo ans katas geriausiai išmano, tai, kur pas mane palyginus su kumite žioji tam tikros skylės... Tiesa, kumite jis irgi dėsto. Jei kam kiltų klausimų keistų
Kad gal stoviu, katas darau, o kumite tai jau nea... Muilinu... Dabar va katas muilinu, bo daugybės jų nemoku, tai kai pirmą kartą darai, norom nenorom kartais tenka nesuspėt ir pažiūrėt - a kų čia daryt reikia...
Nieko. Pasivysiu. Nes muiluotis per treniruotes nemėgstu ir niekada to nedarysiu. Galėčiau gi sakyt, ai, gi aš žalias diržas, visai neprivalau tą Empi žinot, man Heian Sandan užtenka

Nors ne, negalėčiau