Nu tai manau, reikia sulaukti tų dviejų garbingų žmonių prisijungimo, ir tada: arba porą pastraipų arba kokius kelis lapus diskusijų tikrai gausi.
Nes tas forumas neprognozuojamas. Tik atsargiai, čia visi kieti ir pikti.
(juokauju
)
Na, tuo laiku, apie kokius 89m. kada pirmą kartą pradėjau karate, tai ji buvo labai paprasta- uždėdavom sportbačius , kimono ir kaldavomės

O jei rimtai, tokios atskirties- bent jau pas E.Rūką, pas kurį teko sportuoti tada, nebuvo, kaip dabar- kyokushin, shotokan. Va tai ir buvo "tarybinė" karatė. Daug fizuhos, lankstumui, jėgai- į štanginę varydavo visi be išimties- atmušinėdavom krumplius ir kūnus

Lou kikai eidavo, hiza ( keliu) prasileist artimesnėj būdavo visai normalu. Man tada buvo koks 16metų, o ten ateidavo dėdės - lyg tuometinis Saugumas, gal kriminalistai kokie- tokie kaip aš dabar -apie 35-45m. 100kg. ir gyvenime sunkaus darbo nedirbę, tai sveikata trykštantys. Sunku buvo...Kada pasirodė karate truputį kitokia- jau shotokan- pas Z.Budraitį, tai man buvo lyg diena nuo nakties, nes iš karto buvo sunku perprasti kai kuriuos skirtumus- nebėra hiza, nėra tiek dėmesio fizuhai, sparingai greitesni, daug techniškesni...Bet ir tas man patiko. Kokiais 1990-91m. nusipirkau pirmą savo gerą, ne namuose pas kažką siūtą kimono. Kiek buvo laimės

Kitokia ji buvo, net neneigsiu. Bent jau ta, su kuria susipažinau. Kada Mazin atvežė kyokushin į Šiaulius- net nežinau, kokiais 93m. tai buvo lengvas šokas, nes tada pamačiau, kad tai pilnumoje išdirbtas stilius, kurio su kitais nesumaišysi. Tada teko iki armijos pas Jį pasitreniruot kyokushiną. Patiko laaaaaaaabai.