kai toks žmogus užklausia koks jiujitsu, apima kažkokia bloga nuojauta
toks jausmas, kad arba jau nusipezėjau arba greit nusipezėsiu
mastant logiškai pasekoje, kad kudo kilmės šalis Japonija turėtų būti japonų jiu jitsu... o treniruotėse semiamasi iš bjj manau
gi ir neperseniausiai kaune vykusiame bjj turnyre dalyvavo keli kudo atstovai, beje užėmė ir prizinių vietų
Čia bendras pastebėjimas...
Japonų jujutsu labai jau mistinis užsiėmimas, visi girdėjo, mažai kas ragavo. Todėl prasideda visokie neaiškios kilmės karpiai, kudo ir t.t. Jei jau publika susigalvoja naujas taisykles, netelpančias į kažkieno rėmus, nebūtina mistifikuoti kilmės, užtenka pasakyti: paėmėm mawashi (kuris ir Afrikoj mawashi), pridėjom rankos laužimą ar panašiai ir leidom pilti į snukį. Va taip gavosi tas ir anas. Pagarba už naują požiūrį, bet kol kas tik už naują požiūrį. Vėliau kiekvienas "naujas kampas" neišvengiamai išsiryškins
savo pašalinius efektus, kurie pradės erzinti kitus... ir vėl viskas iš naujo.
Man nepatinka Shotokan už savo kovos būdą, kurį įtakoja taisyklės, kaip ir Kyokushin, tačiau jei žmonės sugeba nesusispausti į varžybinius rėmus jau gerai. Jei tie žmonės nepasiekę to stiliaus meistro lygio (kovotojo brandos), bando rasti išsigelbėjimą kituose stiliuose - manau, blogai. Kaip ir blogai - taisyti savo stilių "barbarizmais ar skoliniais".
Tačiau, nors ir kaip nepatinka TKD, Shotokan ar graikų-romėnų, stebint jų aukšto lygio meistrų pasirodymus (ar parodymus), kaip antai Dainiux įdėtas katas, kyla susižavėjimas. Pagalvojus, ar tie meistrai pasiektų tokį lygį (išryškinantį stiliaus privalumus), jei būtų pradėję blaškytis?
Dėl NN, Arimanai, toks vaizdas, kad jūs ten darote viską, bet tik ne NN. Man labai primena mano mėgstamą "sovietinį" karate, kai nebuvo pakankamai informacijos, todėl visi viską interpretavo, bile veiktų kovoje. Ir veikė.... tačiau neišgyveno. Tas pats apie gimtąjį dziudo, darėme viską kad numesti, bet dabar paaiškėjo, kad ten buvo ne dziudo.