Perskaičiau visą temą ir nusprendžiau ir aš pasisakyti. Savybės kurias meistrui priskiria Arimanas iš tikro labiau tiktų žodžiui- guru .
Nes: "Guru Rytų dvasinėse filosofijose (hinduizme, budizme ir kt.) – dvasinis mokytojas, dvasinis vedlys, išminčius. Vėliau vakaruose žodžiu guru imti vadinti įvairių (ne tik dvasinių) sričių žinovai, mokytojai, autoritetai.
Sanskrite žodį sudarančios priebalsės gu-ru reiškia „tamsos naikintoją“. Pats žodis guru kaip daiktavardis reiškia „mokytoją“, o kaip būdvardis – „svarus, sunkus (išmintimi)“."
Į žodį meistras tai niekaip negali tilpti. Kovos meno meistru gali būti, bet kas meistriškai įvaldęs to kovos meno technikas. Tai reiškia sugebantis tiek realiai pritaikyti tiek išmokyti kitus. O vat guru, arba lietuviškai galbūt tiktų terminas profesorius yra žmogus visapusiškai besigilinantis. Pvz. Kovos menų profesorius žiūrės plačiau nei tik pasiekti kuo daugiau pergalių. Jo tikslai bus gilintis ir analizuoti visą kovos sistemą ją tobulinti ir kadangi žmogus turi ne tik kumščius bet ir smegenis ir yra sociali būtybė tai jis negalės apsieiti be filosofijos ir etikos. Toks žmogus turi būti ypatingai šviesaus proto, išsilavinęs keliose srityse , kuklus bei visą laiką tobulėjantis. Sporte guru nereikia ir dažnai paprastiems mokinukams ateinantiems į karatė ar kung fu profesorių irgi nereikia. Jiems reikia kovos technikų meistrų kurie parodytų kaip taisyklingai efektyviai atlikti veiksmus.
O vat kovos menų mokyklai kaip visumai palaikyti toks žmogus yra reikalingas. Jis yra tas kuris palaiko mokyklą gyvą. Jis tarsi medžio šaknys pumpuoja į mokyklą gyvybę, o kas kiek iš jo pasiims tai kitas klausimas. Meistrai - mokytojai kaip to pačio medžio šakos, vertinti galima pagal tai sulūš ar nesulūš papūtus vėjui (moka jie technikas pritaikyti ir kitus išmokyti ar ne), jei koks meistras pasirodys esas prastas nieko mokyklai neatsitiks . O vat mokyklos galvai, (įkūrėjui, šviesuliui, guru, profesoriui ) yra reikalavimas prižiūrėti, kad visa mokykla nesugriūtu. Vat tokių yra tik vienetai. Ir abejoju ar jų atsiras daugiau. Senosios kovos menų mokyklos pastatytos ant kitokių vertybių ir filosofijų negu priimtina dabartinėje visuomenėje. Todėl galiausiai jų paprasčiausiai nebeliks. Po kelių šimtų metų į karatė ar kung fu žmonės reaguos taip kaip dabar reaguoją į bekontaktę kovą. Liks tik kovos ringe dėl prizų kurie atneša pinigus ir šlovę. Net nereikia kelių šimtų metų iš kai kurių postų šiame forume jau matosi tokios tendencijos...