kad forumiečiai tai abejoju, bet sužinojo apie mane iš vienos forumietės. Vaikinas ir mergina iš Godziuriu, ir dar vienas kažkoks savamokslis, lyg ir vingčiūną treniruojasi. Mergina su vienu jaunesniu visą treniruotę dirbo, technikos jokios neparodė, galbūt ir sąmoningai, nes prasitarė, kad dar ir nindžiutsu užsiima

bet dvasia ir fizinis pasiruošimas neblogas, kaip ir vaikino karatisto, kuris nors ir sunkiai, bet laikėsi. Gera ištvermė, kaip karatistas neblogai galvą gina, kojų smūgiai, kaip ir priklausytų karate, visai neblogi. Mano vaikiai gerai išauklėti, tai nespaudė kampan ir nedaužė, viskas praėjo labai draugiškai, tačiau neprarandant kovinės dvasios. Karatistas man patiko, tikrai gėdos nepadarė saviškiams, gerai prisitaikę prie neįprastos aplinkos. vingčiunistas buvo pastatytas su mano mažu vietnamiečiu, bet neatlaikė psichologinio spaudimo. Išsigandau, kad jie ko nepasidarytų, tai pastačiau su tokiu fainu biču, jis atrodo toks geras ir pūkuotas, tai vingčiunistas sako : jei per stipriai mušiu, tai sakyk. Gerai, sako pūkuotukas r sukala vingčiunistą. Tai jau anas nebeėjo pilnu kontaktu su šalmais, karatistas tik ryžosi. Pakovojo, kaip minėjau, su mano pagrindiniu, neblogai pasirodė. Kad ir gaudavo, vistiek ėjo į priekį ir visai vykusiai grąžos duodavo. Tada maniškiai parodė, kaip tarpusavy vieni kitų negaili, biškį pakraupino

paskui buvo tempimas, po jo-filosofijos dozė. Išėjo kažką naujo sužinoję, kaip man pasirodė. Ką jie ten ištiesų mąsto, tai bala žino.