Va jum įdomi situacija. Visiška lempa.
Važiuoju šian ryte darban. 07:30 dar pusiau miegantis išlipu iš autobuso Karoliniškių stotelėj. Einu link perėjos. Aplink daug žmonių, eina savo reikalais, viens tik traukia tiesiai į mane. Toks su Adidas kepuryte, tvarkingas komunistas. 35, gal 40 metų amžiaus. Pasisuku, kad jis tilptų praeit, bet praeit ans nenorėjo-norėjo petimi į mane stuktelt. Na, stuktelėjo, galvoju, suaugęs žmogus, o toks avinas. Nieko nesakau einu toliau. ,,Eeee, kuda prioš?", rėkia avinas iš galo. Atsisuku, avinas prieina artyn, spitrijasi į mane. Sakau, kažko norėjai? Ans man plest iš kairės. Nublokinau, bet akiniai nulėkė, su rankove netyčia užkabinau. Pasiėmiau jį klinčan ir taip humaniškai, lengvai keliu snukin bakstelėjau, atstūmiau. Galvoju, gal suprato. Nichrena. Reikia jam vis tiek muštis. Vėl artyn, aš jį kaip kokį durną gyvūną kojom atmušinėju. Suvalgė du tiesius pilvan iš kerzo, tada taip iš lempos sako: ,,iščio chočiš?" Aš apšalęs galvoju, kad gal padla man tikrai kur užtaikė, gal tiesiog nejaučiu. Tas netikėtai apsisuka eit... Mergos kažkokios šalia buvo, sako man ,,va žiūrėkit, akiniai" . Aš pats tai jų nematau, suprantama. Avinas artyn prie akinių. Nu, galvoju, dabar sutryps man akinius, kad jau nepataikė snukin. O tas pakelia akinius ir duoda man. Sako, ,,idi na rabotu". Aš paimu akinius, patapšnoju avinui per petį ir nueinam į skirtingas puses. Nieko nesupratau, kas įvyko, dėl ko...
Stresas, hiperstresas, kavos perdozavo...
