Si sestadieni truputi pasisedejau su draugu ir vaziavau su dviratuku i namus is Koralu i Zirmunus... Buvo apie 12-a nakties
Draugiški draugai - yra jėga!...
Na, bet vidurnaktis - dar ne pats vėliausias metas. Yra tik viena bėda tame - vidurnaktį iš urvų išlenda visokie vurdalakai, vilkolakiai, vampyrai ir kitos nakties šmėklos, pamėklės bei vidurnakčio kariai.
Reliatyviai saugiau yra grįžti tada “paryčiui“: apie 3-4 val. jau ramiau. Tad dar reikėjo su draugu “pasėdėti“...
Prie Ledo Arenos i kelia issoko 5 -iolikiniai ir pasijutau beskrendantis nuo dviracio, nes nebespejau niekaip isvengti per visa kelia issibarciusiu...
O tai man nevisiškai suprantama situacija.
Iššokti iš už kampo nepastebėtam galima tada, kai esama per arti to kampo iš už kurio iššokama.
Jei gi jie būriavosi ir tada važiuota pro juos - tada vėlgi... na, gal man nesuprantama, tačiau vidurnaktį man bet kuri grupelė žmogystų keltų įtarimą ir tikrai neleisčiau sau važiuoti per nesaugų nuo jų man atstumą.
Trečias variantas, kuris irgi nesuprantamas: jei jie atbėgo iš už kampo, bet atstumas iki kampo buvo pakankamas, tai niekaip kitaip, kaip užpuolimu, aš tai nelaikyčiau. Ir tada tai jau tikrai - “šiuolaikiniai dviračiai greitai bėgėjasi“.
Arba, jei ir vienas karys lauke - nulipti nuo dviračio pačiam, kad kautis... Šis variantas yra bene pats kvailiausias įmanomas ir būdingas jauniems karštakošiams. Nes jaunystė - kvailystė, bet jaunystė - greitai praeinantis trūkumas.
Žodžiu, kaip bevartyčiau, bet situaciją sunkiai įsivaizduoju. Nes kol kas tik viena išvada: “išorinės gynybos“ - nerasta. Viskas paremta tik principu “mes patys ūsuoti“ (rus.) ir visiems galime duoti į snukį. Bet net ir tankistai savo manevrus planuoja.
Nusileidau nelabai graziai (kulverstukas isejo toks biski slystantis per asfalta) 
Atsistojau ir ziuriu, kad vienas piemenas dvirati apzerge ir pasiruose vaziuot..
Aha, tai, matyt, kad jiems tavo dviratis buvo patraukli priežastis pulti.
Beje, jei yra atviro tipo automobilių nuvarymai, kai vairuotojas tiesiog išmetamas iš automobilio, tai kodėl manote, kad nėra tokių atviro tipo “nusodinimo nuo dviračių“?...
Va - geriausias pavyzdys!
Ir šiuo požiūriu labai džiaugiuosi, kad situacija iškelta į viešumą. Nes mūsų policija nemato reikalo imtis jokių prevencinių priemonių. Kita vertus, visuomenės saugumas - jos pačios reikalas.
Taigi, planas buvo labai geras: vienas nuvaro dviratį - kiti užlaiko dviratininką.
Primeciau, kad materialines vertybes neturetu atsverti traumu ir visokiu nelaimiu, tuo labiau, kad iki vestuviu - 2 svaites...
“Iki vestuvių užgis“ - geras posakis, tarp kitko...
Bet esu negeras, nes esu kazkiek prisirises prie geru daiktu, tai teko atsiraityti maike ir bandyti isaiskinti negeriems paaugliams, kad noreciau atgauti savo turta...
Vėlgi, spręsdamas iš to, kas čia pateikta, pasakyčiau, kad net minties tokios apie “materialinių vertybių nereikšmingumą“ (esu materialistas, matyt!
) net neturėčiau. Ir nieko neaiškinčiau apie “noriu atgauti“ ar pan.
KALČIAU ARTIMIAUSIAM į liūlį! Ir dar pridėčiau sekančiam.
Nes pakanka jau priežasties, kad nuvertė nuo dviračio! TAI - jau buvo užpuolimas! O ne faktas, kad kažkas apžergė tavo dviratį.
Ir dar pridursiu: toks “modus operandi“ iš tavo pusės būtų itin efektyvus:
1. Nes jie tikėjosi užklupti tave netikėtai. Kaip ir įvyko tai, tačiau jie nesitikėtų tokio pat netikėto atsako iš tavo pusės - visas planas jų ritasi velniop.
2. Nes muštis vis tiek pasekoje teko. :?
Jie su tuom nesutiko, tai konfliktas perejo i buitinio lygio mustynes...))
Vienas vaikinukas (net neisidemejau, kaip atrode) is karto pabego, o kiti stojo i kova...
Taigi, situacija pakankamai jau buvo eskaluota, spėju. Ją geriau nutraukti buvo iškart tuo mano pasiūlytu būdu.
O taip - “bendravimo ir socialiniai įgūdžiai“ yra svarbu!
Bet nepanašu, kad kolegai tas gerai sekėsi. Tad, kaip sakė mano armijos draugas Vitalikas: “kto nie prav - tamu v pietak!“ :?
Pabėgėlis ne tiek apdairus gali pasitaikyti, kaip sako Saxum, kiek nubėgti pagalbos kartais...
Ui kolegos... 4 bicai, tai jau daugoka koju ir ranku... ))
Teko suktis ir visaip uzkisineti jiems ju draugus... Ir dar ziureti, kad dviratis nepradetu vaziuot (siuolaikiniai dviraciai labai greit pagreiti ima - prades vaziuot - nepavysi), nes vis kas nors kesinosi ant jo uzsest...
Čia kažkaip gavosi ilgas pasitąsymas. Jei viskas nesibaigia per 15-20 sekundžių (įskaitant futbolo ant žemės pradžią šios fazės pabaigoje ir nesutikimą demonstruoti iškrypusio sekso sugebėjimus prie pasiūlymo šios fazės pradžioje) - tada jau “pornografija“, kolegos.
Nes teisiniu požiūriu jūs ne ginatės, o kovojate! O tai reiškia, kad - abi pusės kaltos (nes kovai reikia dviejų!). :? Ir jei pasirodytų tuomet policija, tai areštuoti abi besikaunančias puses be ceremoniją. Ir dar neaišku, ar nebūtumėt nubausti už viešosios tvarkos pažeidimą ir smulkų chuliganizmą administracine tvarka.
Nes, būkim realistai, anie keturi tikrai nenorės pasėdėti cypėje ir pasistengs ne girtis pareigūnams, kaip jie čia 4-5 nuo dviračio tave vertė, bet tikrai pasakos, kaip jie “beveik atsisveikino ir palinkėjo vienas kitam labos nakties, kai kažkoks girtas psichas įvažiavo į jų būrį ir pasakęs “iš kelio, barakiniai!“, bandė pastumti va tą mūsų mažiausią draugą, tad mes jį sulaikėme, o vienas mūsų nubėgo kviesti policijos, nes baisu, kai girti laksto gatvėmis - dar vaikus ir senutes sužeis! O nepaskambinom iš vietos, nes va mūsų mobilių telefonų baterijos pasilpę... Nes esame vargšai ir turime tik naudotus telefonus su pavargusiomis baterijomis!
Ir tai sunkiai nuspėjama kaip faktas, kad saulė kasdien teka ir leidžiasi.
Po kiek laiko, pavyko gerai pataikyt vienam i kakla, tai liko trys "priesai". Lengviau pasidare tik moraliskai, nes jiem irgi vietos pasidare daugiau... Teko daugiau manevruot.
Jei jau prasideda manevrinė kova, tai teisiniu požiūriu ją galima visada nutraukti... jei nors viena pusė turi tam noro, o ne siekį įrodyti kažką...
Konflikto deeskalavimo technikos ir įgūdžių trūkumas.
Vienas is ju tikrai buvo kazka lankantis, nes smugine technika - pakankamai taisyklinga, tik greicio truko...
Greičiausiai, Kyokushinkai.
Tiesiog priklauso nuo to, ar tai buvo daugiau paremta jėga (tada - spėjimas teisingas), ar ne (tada gali būti ir Shotokan, bet tikrai ne Fudokan - Jorga saviškius labai greičio mokina, tad Shotokan būtų tik labai pradiniame lygyje).
Va tuo momentu neissisukau nuo kojos smugio i galva (nuslydo zadu ir isipaise i antaki) ))
O kažkas vis įrodinėja, kad spyriai į galvą muštynėse neįmanomi!...
Mano laime, kad biski slystantis smugis buvo ir pavyko issilaikyti ant koju...
Dar budamas stilizuotame nokdaune, pataikiau antram i veida ir tada visa kova baigesi...
Dviese nebedryso lyst... O ir atrodziau jau daug baisiau - krauju aptaskytas veidas ir nubalnoti krumpliai... O dar rystinga veido israiska...
O gal prie tokios išvaizdos ir pamąstė, kad jau tau gana?
Nes, kai vienas krenta, o kiti dar tęsia kovą - tai kovojimas, o ne savigyna, kaip ir sakiau. O tai reiškia, kad tuo siekiama kažką įrodyti.
Matau, kad vieni kitiems daug įrodėte. 8-)
Susirinkau savo daiktus ir nuvaziavau... Vienas dar raitesi...
Kažkaip man atrodo, kad pradinis tikslas - dviratis, vėliau buvo pakeistas kitu motyvatoriumi - įrodyti, kas čia didžiausias gaidys šiame mėšlyne... :?
Ir tai neturi nieko bendro su tuo, ką jie šaukė pavymui arba ką vienas kitam sakė, GUOSDAMIESI, kai nuvažiavai.
Bendras rezultatas yra... lygiosios.
Čia - ne sportas.
Masciau:
Jei butu islindes nors vienas ginklas - buciau pabeges. Bet man pasiseke.
O kas trukdė bėgti, kai nebuvo matyti ginklų - ambicijos, savęs geras vertinimas, dviratis, kuris brangus kaip atminimas?...
Ir tikrai pasisekė.
Dar vienas nemokamas bendras patarimas: bet kurios muštynės - tai galimybė kažkam mirti. Čia - neperdėtas pareiškimas. Tiesiog, žmonės, dėl užgautų ambicijų, vėliau griebiasi ginklų, kurie padidintų jų galimybes laimėti.
Nes savigyna - tai ne kova. Kai kovoji - stengiesi ką nors įrodyti, o ir kovai reikia dviejų pusių, ir dar jų ABIPUSIO NORO IR SUTARIMO kovoti! Kovojama tam, kad LAIMĖTI. O jei negali laimėti, tada griebiesi priemonių, kurios tą tikslą padeda pasiekti. Ir va tada, kaip sakė Balu ir Saxum, žmogus tikrai ne pantera ar vilkas - mes dantų ir nagų tokių neturime, kad pranoktume lygiai taip pat dantytą ir naguotą priešą. Mes griebiamės ginklo.
Pamenate “Barą“ per LNK? Šiauliškis gezas už ką buvo išmestas? Kad prieš Laimį konflikte griebėsi peilio.
Tiesa sakant, jei ta laida būtų JAV, tai visi dalyviai prisiteistų milijoninius ieškinius iš rengėjų ir nusipirktų po geresnį džipą, nei dėl kurio varžėsi. Bet čia šiaip - lyrinė pastabėlė...
Štai todėl, dėl tos negarantuotos ir neprognozuotos galimybės, ir reikia vengti štai tokių kovų. Jei norite ką įrodyti, tai eikite į UFC arba kitą kokį bulšido. :?
Čia ne asmeniškai taikoma.
Jei buciau paslydes - buciau sudauzytas...
Dar viena priežastis netempti ilgai kovos.
Prietemoje labai sunku gintis nuo soniniu smugiu, nes kazkaip susiaureja periferinis regejimas...
Ir taip, ir ne!
Regėjimas susiaurėjo dėl FIZIOLOGINIŲ priežasčių! Adrenalinizacija skatina tokį “tunelinį“ matymą.
Adrenalinas valdo pirmus tris-keturis smugius... (Bent jau man)
Adrenalinas valdo ilgiau, tik tavo ilgametės treniruotės vėliau leido adaptuotis prie jo poveikio tavo organizmui.
Treniruotas kunas smugius i korpusa sugeria be jokio poveikio...
Ir taip, ir ne!
Raumenys palaiko, aišku, kaulelius, kad tie po smūgio neišsilakstytų, bet...
Adrenalino poveikis, o su juo kartu vėiau išsiskiriantis ir acetilchlorinas (jei teisingai tą žodį užrašiau - man sunku su kinų vardais ir pavardėm
), neutralizuoja tą poveikį (adrenalinas - tai turbo, o anas - stabdis, neutralizatorius).
O tiksliau - tai visa ta organizmo chemija neutralizuoja skausmą. O dar tiksliau - tai išsiskiria ir visa eilė analgetikų, tame tarpe ir endorfinai...
Po kovos turėtum būti tokios pakylėtos nuotaikos ir ilgokai pakankinti nemiga...
Čia bent jau teigiamas kontaktinės kovos efektas (štai todėl kai kurie lenda muštis, kad ir į UFC, ir kaifuoja - laimės hormonų endorfinų jiems reikia!).
O kiekvienas praleistas smūgis akumuliuojasi. Ir kuo daugiau tu jų praleidi jaunas būdamas, tuo prastesnės sveikatos būsi vėliau. Tik jaunas tą nusipurtai kaip šuo vandenį ir vėl esi “monstras“, o senatvėje po to - barometras, tiksliai nuspėjantis orą...
Va toki apturejau nuotyki.
Laimingai baigėsi, sakyčiau. Tad ta proga gali alaus:
Kita vertus, aš prieš vestuves gavau dar liūdnesnę traumą (tavo antakį užgrimuos - viskas bus OK!). Paguosiu dabar:
Man, va, privertas buvo pirštas, ant kurio maunamas žiedas...
Ir prieš kelias dienas iki ceremonijos! :shock: Ir JOKS lakas to nepaslepia, nors antikorozinis sluoksnis buvo solidžiai pakankamas...
Teko slėpti jį užlankstant vis, kad nuotraukose ir juostoje nesimatytų. Visi manė, kad taip iš neįpratimo užlenkiu, kad žiedas nenusmuktų...
Dar liūdniau - kai nuotakai iškyla herpis ant lūpos prieš pat vestuves (buvau liudininku tokiose visai neseniai!).
Tad - būk atsargus per bernvakarį, nes tavo gyvenimo meilei tavęs reikia gyvo ir sveiko!
Teiskit mane...
Prisiprašei...
Neteisiau. Tik atvirai diagnozavau pasirengimo savigynai trūkumus. Štai ir viskas. Nepriimk asmeniškai.
Kovos menas - gerai. Bet kovos menas - ne savigyna. Čia reikia daugiau “kaukuolės prakaito“, kaip sako anglai, o ne vien salėje ar dojo prakaituoti.
Vis tik, už vieną muštą - dešimt nemuštų duoda!
O ir kitiems išvadas gerai pasidaryti, pastudijuoti ir pamąstyti. Nes svetimo skausmo nebūna!
