Tai matau, kad čia ir yra mūsiškių nuomonių skirtumo klausimas. Taip kaip viena kiniečių patarlė byloja apie ilgos kelionės pradžią, tai ir čia matau tą patį: Didelių dalykų nenudirbsim, kol nebus sutvarkyti maži. Nes kol šiksim savo kieme, tol bus nusišikt ir ant viso kito. Dėl to kreipiu dėmesį į tokius "mažmožius", nes viskas prasideda būtent nuo čia. Galų gale, jei vaikas mato kad tėvas meta kancarą vidury tratuaro, t.y. belekur, bet ne į šiukšliadėžę (dažnai net kai ji už kelių metrų), tai ir jam formuojasi supratimas, kad tai yra norma, kad tėtis mat daro taip, o jis gi geras...
Aš pvz. nešventas, kaip pastebėjai, ypač dėl nenorminės kalbos vartojimo. Ir nors girdint visokius niolikinius malalietkas besidrabstančius triaukščiais matais darosi tikrai bjauru, vis dar sunku prafiltruot bazarą kai mano dvimetis bamblys šalia. O jis girdi tai viską, ir bijau, kad vieną dieną būsiu nemaloniai nustebintas. Taigi, dirbt su savimi kiekvienam mūsų yra kur, reikia tik valios turėt tam.