Žmogaus prigimtis arba nuo ko ginsimės

[EzysGazuotas]

Aga, o po to ateina čia Vilius ir skundžiasi, kad visi jį sumušt nori 
O jei rimtai, tai manau, kad čia laikina. Man kartai užeina, bet bandau dzin budizmą kalbėt, kad man dzin ir viskas ramu... Jei agresija išlieka pora savaičių ir daugiau, manau, kad jau reikėtų susimąstyti, kur yra bėda...
O dėl vaiko reikėtų ramiau. Bo ir malalietkos gal dar turi žmogiškumo, kad tetį memušt, o jei ir invyktų kas, žėk, kad vaikas netyčia nenukentėtų...

[arimanas]

Kaip pasakytų M. Gimbutienė ir Co, " senojoje Europoje buvo taip gera ir taiku... matriarchatas, taika, meilė, žolė ...
O paskui atvarė nesiskutę indoeuropiečiai su kovos kirvukais ir pusę negyvai užmušo... 

oi geras, negaliu, mirsiu    

[arimanas]

Niežti nagus

Mąsčiau pakurt atskirą temą, bet manau, kad tiks ir čia. Bus kam įdomu - gal išrutuliuosim į ką prasmingo.
Taigi. pasak dėdulės Froido mus valdo du pradai: kūrimo ir griovimo. Pirmasis būtų seksas ir panašūs pokštai, antrasis (pagal šiuolaikines tradicijas) - snukių daužymas, kad gilyn nesiplėst.
Kalbant apie seksą viskas daugmaž aišku: yra seksualinis dirgiklis, kiekvienam individualus, bet mūsų psichosomatinę sistemą veikiantis vienodai. O va kai kalba pasisuka į snukiadaužio pusę darosi įdomiau, nes atrodo, kad nors ir priešingos prigimties dirgikliai, bet veikia beveik analogiškai.
Kalbu apie štai ką: Pamatęs kaži kokias tai gyvenimo atplaišėles, kitur dar forsais, gezais ir pan. vadinamas iš karto reaguoju (nesąmoningai), t.y. siunčiu singalus: prasilenkiant nevalingai kilsteli alkūnės, greičiausiai veido bruožai paaštrėja, etc., vienžo viskas nukreipta į tai, kad objektas atsakytų į siunčiamą dirgiklį ("Ką yra?!"). Taigi čia analogiškas seksui - dominančiam sekso objektui siunti signalus, jei esi tinkamas poravimosi partneris - objektas atsako, jei ne - ignoruoja / pasiunčia neigiamą singalą (pvz. pavaro на три буквы). Ir pastaruoju metu jaučiu, kad negaliu susivaldyt, net vaikį vežime veždamas provokavau naglas malalietkas, kad užsirautų...
Tai atsakykit man, mieli kolegos, ar čia norma, ir kiekvienam tokie užtemimai būna, ar čia jau klinikinis spermaintosikacijos požymis ir būtų pats laikas kreiptis į reikalingas tarnybas (klube porą raundų pajudėt, žmoną pakutent ir pan.)?

Vat labai gerai tamstą suprantu. Man irgi kartais užplaukia tokios bangos bjaurumo, kai kiekvienas žmogus su ,,abibasais" atrodo kaip potencialus užpuolikas. Bet čia didžioji dalis problemos yra jų elgesyje- pradedant eisena, kalba ar net dirbtinai pakietintais balsais. Visa tai sudaro labai ryškų rinkinį dirgiklių, į kuriuos nedelsdamas reaguoja mūsų vidinis žvėriukas. Nuo čia prasideda mūsų problema, kaip tą žvėriuką suvaldyt. O suvaldyt galima per ironiją. Anot profesoriaus Šliogerio, tai yra labai neblogas filosofijos metodas, o anot manęs, tiesiog nereikia žiūrėt į tokius individus rimtai. Galų gale, ir į save iš šono pažiūri- juokingai atrodo, kai šiaušiuos prieš kiekvieną dryžuotą.

[baramui fighter]

Niežti nagus
Ir pastaruoju metu jaučiu, kad negaliu susivaldyt, net vaikį vežime veždamas provokavau naglas malalietkas, kad užsirautų...
Tai atsakykit man, mieli kolegos, ar čia norma, ir kiekvienam tokie užtemimai būna, ar čia jau klinikinis spermaintosikacijos požymis ir būtų pats laikas kreiptis į reikalingas tarnybas (klube porą raundų pajudėt, žmoną pakutent ir pan.)?

Rimbai, o tu jaunas tėvelis esi? Jei taip, tada viskas normaliai. Dauguma jaunų tėvų agresyvūs yra, čia kaip tik ir yra ta vieta kai vyrams pasijungia įvairūs instinktai. Jie agresyvūs dėl to kad jaučia poreikį apginti kažką, jei anksčiau tas poreikis (agresijos, snukių daužymo) būdavo tokio pakankamai egoistinio pobūdžio, tai atsiradus atžaloms jis niekur nedingsta, tik susitiprėja, nes įgauna kitokią prasmę, arba kitaip tariant atsiranda suvokimas, kad šį kartą kovosi ne šiaip sau, o dėl kažko prasmingo. Spermaintoksikacija manau čia ne prie ko, tačiau juokas juokais, bet tarp kitko tai yra pavojinga liga (be bajerių).

O pajudėti visuomet sveika, svorius patampyti, maišą padaužyti, pirštines užsimauti, na ir žmoną pakutenti.

[Akela]

Man regis kad žmonos pakutenti čia nepakaks  panašu, kad besikaupianti energija yra kitokio pobūdžio. Draugiškai pamušti draugą ar treniruočių partnerį galėtų padėti, arba trūksta kažkokios kitos mėgstamos veiklos. Auginant mažiuką tikriausiai teko atsisakyti kurių nors pomėgių 

[coffeedrinker]

Niežti nagus

Mąsčiau pakurt atskirą temą, bet manau, kad tiks ir čia. Bus kam įdomu - gal išrutuliuosim į ką prasmingo.
Taigi. pasak dėdulės Froido mus valdo du pradai: kūrimo ir griovimo. Pirmasis būtų seksas ir panašūs pokštai, antrasis (pagal šiuolaikines tradicijas) - snukių daužymas, kad gilyn nesiplėst.
Kalbant apie seksą viskas daugmaž aišku: yra seksualinis dirgiklis, kiekvienam individualus, bet mūsų psichosomatinę sistemą veikiantis vienodai. O va kai kalba pasisuka į snukiadaužio pusę darosi įdomiau, nes atrodo, kad nors ir priešingos prigimties dirgikliai, bet veikia beveik analogiškai.
Kalbu apie štai ką: Pamatęs kaži kokias tai gyvenimo atplaišėles, kitur dar forsais, gezais ir pan. vadinamas iš karto reaguoju (nesąmoningai), t.y. siunčiu singalus: prasilenkiant nevalingai kilsteli alkūnės, greičiausiai veido bruožai paaštrėja, etc., vienžo viskas nukreipta į tai, kad objektas atsakytų į siunčiamą dirgiklį ("Ką yra?!"). Taigi čia analogiškas seksui - dominančiam sekso objektui siunti signalus, jei esi tinkamas poravimosi partneris - objektas atsako, jei ne - ignoruoja / pasiunčia neigiamą singalą (pvz. pavaro на три буквы). Ir pastaruoju metu jaučiu, kad negaliu susivaldyt, net vaikį vežime veždamas provokavau naglas malalietkas, kad užsirautų...
Tai atsakykit man, mieli kolegos, ar čia norma, ir kiekvienam tokie užtemimai būna, ar čia jau klinikinis spermaintosikacijos požymis ir būtų pats laikas kreiptis į reikalingas tarnybas (klube porą raundų pajudėt, žmoną pakutent ir pan.)?

zmona cia tikrai nepades. cia irgi viena is primityviuju patino elgsenos normu - eiti na lieva.

[Lonsas]

Iš neturėjimo ką veikt perskaičiau straipsnį dar kartą.
Šiaip tai kažkoks marazmas, neaišku net jo paskirtis, keleto ginčytinų faktų konstatavimas ir tiek.
Praktiškai vos ne kiekvienas sakinys diskutuotinas, bet čia jau visų psichologų problema.
"Vienas šuo be jokio pagrindo nepapjauna kito šuns" - autorius ko gero nematė pitbulio(čia aš apie šunį), drąskančio nelaiku pasipainiojusį dvornių.

pitbulis nera gamtos "produktas", jis isveistas, todel kai kurie veiksmai tokiu sunu nebutinai naturalus

[Saxum]

pitbulis nera gamtos "produktas", jis isveistas, todel kai kurie veiksmai tokiu sunu nebutinai naturalus

Kuri dekoratyvinė/tarnybinė/kovinė šunų veislė nėra išvesta?

[Rimbas]

... Auginant mažiuką tikriausiai teko atsisakyti kurių nors pomėgių 

Rimbai, o tu jaunas tėvelis esi? ....

Na tie "mažiukai" mano tokie sąlyginiai, 8 ir 2 metų, ir pomėgius jei ir apribojau kažkiek, bet atsisakyt neteko - ir moco rankeną pasuku, ir siena pasikarstau ir šiaip bokso pirštines turiu.... Bet va kažko trūksta, iš kažkur piktumas ima. Gal šitame bėda:

zmona cia tikrai nepades. cia irgi viena is primityviuju patino elgsenos normu - eiti na lieva.

O grįžtant prie temos...

....
Anot profesoriaus Šliogerio, tai yra labai neblogas filosofijos metodas, o anot manęs, tiesiog nereikia žiūrėt į tokius individus rimtai. Galų gale, ir į save iš šono pažiūri- juokingai atrodo, kai šiaušiuos prieš kiekvieną dryžuotą.

Negaliu su tuo nesutikti, bais gera priemonė  Jei tik prisimeni šią terapiją reikiamu momentu.

Beje, šį rytą įdomi mintis atėjo, kad jei nebūtų temos pradžioje aptartų agresijos kontrolės mechanizmų, tai maždaug kas antras mano sutiktas praeivis laužyta nosim būtų... Jaučiu kad pakantumo mano širdy ryškiai trūksta pastaruoju metu.
Bet tai nusiraminus ir pažvelgus iš šalies, tai tik reakcija į neigiamus dirgiklius, kokia ji bebūtų. Sakykit man, kai pamatot lievai priparkuotą automobilį prekybcentrio aikštelėj, šuns šūdą pievelėj prie vaikų žaidimo zonos, numestą alaus bambalį šalgatvio vidury, etc., ar nekyla noras kalt į dūdą niekdariui ir po to priverst ištaisyt savo škadas vardan visuomenės (kurios dalimi esame ir mes) gerovės?

[baramui fighter]

Rimbai, koks tavo zodiako zenklas?

[Rimbas]

Rimbai, koks tavo zodiako zenklas?

  gal 

[arimanas]

O grįžtant prie temos...Negaliu su tuo nesutikti, bais gera priemonė  Jei tik prisimeni šią terapiją reikiamu momentu.

Beje, šį rytą įdomi mintis atėjo, kad jei nebūtų temos pradžioje aptartų agresijos kontrolės mechanizmų, tai maždaug kas antras mano sutiktas praeivis laužyta nosim būtų... Jaučiu kad pakantumo mano širdy ryškiai trūksta pastaruoju metu.
Bet tai nusiraminus ir pažvelgus iš šalies, tai tik reakcija į neigiamus dirgiklius, kokia ji bebūtų. Sakykit man, kai pamatot lievai priparkuotą automobilį prekybcentrio aikštelėj, šuns šūdą pievelėj prie vaikų žaidimo zonos, numestą alaus bambalį šalgatvio vidury, etc., ar nekyla noras kalt į dūdą niekdariui ir po to priverst ištaisyt savo škadas vardan visuomenės (kurios dalimi esame ir mes) gerovės?

suprantu, oi kaip aš tamstą suprantu. O būna tokie ciniškai-hipiškai nusiteikę asmenys pradeda priekaištaut: tu mat pernelyg agresyvus, nereikia nervintis, tavęs juk neliečia... Vat ką pasakysiu: ramūs ir visiem geri dažniausisiai yra tie žmonės, kurie rūpinasi savo ir tik savo materialine ar, būk tai, dvasine gerove. Kai atsiranda šeima, tai labai paryškėja tarp savęs paties ir visuomenės grįžtamas ryšys. Pasidarai atsakingas netik už save, bet ir už savo vaikus ir nori, kad jie galėtų kieme ramiai žaist. Vat ir viskas. Dėl to ir pyksti, kai matai kokį debilą. Čia yra sveikas pyktis. Jėzusiukas irgi turginius iš šventyklos su bizūnu išvaikė.

[baramui fighter]

prisijungiu as prie taves Arimanai 

[coffeedrinker]

suprantu, oi kaip aš tamstą suprantu. O būna tokie ciniškai-hipiškai nusiteikę asmenys pradeda priekaištaut: tu mat pernelyg agresyvus, nereikia nervintis, tavęs juk neliečia... Vat ką pasakysiu: ramūs ir visiem geri dažniausisiai yra tie žmonės, kurie rūpinasi savo ir tik savo materialine ar, būk tai, dvasine gerove.

aaa, as ir ziuriu ko as toks ramus visalaika. gal ir teisinga hipoteze 

...reiks kada suzveret ir nuotikiu pajieskot.

[EzysGazuotas]

... Vat ką pasakysiu: ramūs ir visiem geri dažniausisiai yra tie žmonės, kurie rūpinasi savo ir tik savo materialine ar, būk tai, dvasine gerove....

Bet iš kitos pusės, kodėl turiu rūpintis kažkuom kitu, jei ir man pačiam (mano šeimai) nekaip? Mano padėtis gera, gal gera bus padaryt ir kam nors gera. Juk yra ir vienas posakis, kad "Dievas davė man karvelį". Bet čia turbūt buvo kita mintis...

O dėl šeimos atsiradimo, kartą teko nutylėt vienai moterytei, kuri su vaiku vos ne po mašina lindo, mol jai reikia pereiti gatvę, ji su vaiku ir jai ***. Gyvenu prie dviejų darželių, tai apie atvažiavusius ir "prisiparkavusius" tėvelius turiu savo nuomonę, kuri nėra pati geriaus (mol man gerai, juk aš "trumpam", ***, kad man už pusės minutės važiuot, juk palauksi).