Lietuvos ryte radau tokį straipsnį.
Kas netingės, pasiskaitykite. Įdomu būtu pasiskaityti jūsų minčių šia tema.
Neuropsichologas Th.Elbertas: “Aistra smurtui yra užkoduota vyro prigimtyje” (18)
Zeit.de ir lrytas.lt 2011-08-26 Neuropsichologas Thomas Elbertas tiria priežastis, kodėl kai kurie žmonės naudodami smurtą patiria malonumą. Žmogus iš prigimties yra agresyvus, sako mokslininkas. Tai, kad mes dabar daug mažiau žudome, yra kultūrinis pasiekimas, nes biologiškai mes nedaug pasikeitėme. Vokietijos savaitraščio “Die Zeit” pokalbis su neuropsichologu Thomu Elbertu – apie tai, kodėl žmogus vis dar linkęs mosuoti kumščiais.
Daugelis žmonių yra socialūs ir yra išmokę valdyti savo ribas, kurios stabdo smurto protrūkius. V.Balkūnas
- Ar kiekvienas žmogus galėtų savo artimui trenkti per galvą? - Aš esu įsitikinęs, kad žmogus yra surėdytas naudoti jėgą. Žmonės gali žudyti, o primityviose kultūrose jie tai ir daro. Akmens amžiaus kultūrų tyrimai rodo, kad pusė žmonių buvo negyvai užmušti. Tuo metu genetiškai nuo akmens amžiaus žmogaus mes nedaug kuo skiriamės. Pasirengimas žudyti tada tikrai nebuvo psichopataloginė būsena, tai buvo norma.
- Tačiau šiuo metu išgyvename ir nežalodami vieni kitų. Nuo ko tai priklauso?
- Netgi Senajame Testamente parašyta: „Nežudyk!“ arba „Akis už akį, dantis už dantį“. Kitam aš galiu padaryti tik tai, ką jis man prieš tai padarė, o ne iš karto visą jo klaną išžudyti. Prieš 3–4 tūkst. metų šios mintys buvo milžiniškas žingsnis į priekį.
Naujajame Testamente tai buvo pratęsta nuostata „atsukti kitą žandą“. Šios nuostatos aiškiai apibrėžia įsivyraujančią taiką tarp žmonių. Tai, kad mes dabar daug mažiau žudome, yra kultūrinis pasiekimas, nes biologiškai mes nedaug pasikeitėme.
- Kiekvienas iš mūsų turi žudiko potencialą?
- Žinduoliai turi tam tikrą mechanizą, kuris juos sulaiko nuo vienas kito žudymo. Vienas šuo be jokio pagrindo nepapjauna kito šuns. Jo smegenyse esanti programa sako: „Tu to negali daryti!”. Ši programa smarkiai sumažina tikimybę, kad šunys vienas kitą išpjaus. Žmogus šios programos neturi, nes mes neturime žudymo ribos. Iš prigimties žmogus yra vegetaras, tik vėliau tapo medžiotoju. Žmogus turėjo išmokti nudėti žvėrį lazda, akmeniu ar ietimi. Medžioklėje žmogus turi susitaikyti su skausmu, todėl yra svarbu, kad tai būtų daroma ne tik dėl kalorijų, bet ir teiktų džiaugsmo.
- Kodėl vieni žmonės yra labiau linkę naudoti jėgą nei kiti?
- Dar vaikų darželyje mes mokome, kad kastuvėliu netrankytų kitam vaikui per galvą. Vieni ugdo pasitelkdami bausmes, kiti – rodymami tinkamą pavyzdį, o tai ir yra efektyviausia. Tinkamo elgesio vaikai mokosi mėgdžiodami. O jei trūksta tinkamų pavyzdžių, vaikai elgiasi taip, kaip jiems liepia jų biologija.
- Nuo ko priklauso smurtą slopinančių mechanizmų neveiksnumas?
- Tarkim, žmogus vaikystėje patyrė didelį stresą. Šių vaikų darbinė atmintis yra mažesnė, daugelį užduočių jie išsprendžia prasčiau, taip pat agresiją valdo silpniau nei kiti vaikai. Jie daug greičiau atsiduria „kovos arba pabėgimo“ parengty. Vaikai, turintys gerą darbinę atmintį, geriau kontroliuoja savo jausmus ir elgesį.
- Ar aš galėčiau tapti smurtautoju?
- Taip. Išgėrus alkoholio ir taip sumažinus jūsų ribas. Alkoholis daro įtaką toms smegenų dalims, kurios yra atsakingos už moralę ir emocijas. Dėl šios priežasties daugelis žmonių ir vartoja alkoholį, nes jis atpalaiduoja kontrolinius mechanizmus, tuo pačiu ir parengtį smurtui.
Daugelis žmonių yra socialūs ir yra išmokę valdyti savo ribas, kurios stabdo smurto protrūkius. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Tai žmonės, turėję sunkią vaikystę arba reguliariai vartojantys narkotikus. Yra žinoma, kad priekinėje smegenų žievėje už kaktos yra smegenų centrai, leidžiantys atrasti klaidas, taip pat reguliuojantys elgesį ir jausmus. Šioje vietoje yra ir slopinamieji mechanizmai.
Šiuo metu mes tiriame, kokiomis sąlygomis išsijungia šie centrai. Smurtu pasižymi ne tik kriminaliniai nusikaltėliai.
- Paaiškinkite.
- Policininkai ir kareiviai savo darbe privalo naudoti jėgą. Visuomenė nesako, kad tu negali žudyti, ji tik sako – tu nevisada gali žudyti. Afganistane yra leistina žudyti, taip pat daugelis pateisina ir Osamos bin Ladeno mirtį.
Įsivaizduokite, aplink save staiga ima šaudyti žmogus ir atsiranda galimybė jį nudėti – tai ir bus padaroma, netgi labai tikimasi, kad kažkas įsikištų ir tai padarytų.
- Tai smurtas gali būti ir teigiamas reiškinys?
- Ne. Tačiau tokia valstybė kaip Vokietija teigiamai vertina tai, kad jauni vyrai Hindukuše gina demokratiją. Kareiviai dažnai atsiduria tarp dviejų ugnių: iš vienos pusės, iš jų reikalaujama naudoti jėgą, o iš kitos pusės, jiems yra primetama tai, kad jie atlieka savo darbą. Taip didėja dvasinių susirgimų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimų, tikimybė.
Remdamiesi savo tyrimais Ugandoje ir Konge, mes priėjome prie išvados, kad daugelis kareivių jaustųsi geriau, jei jų darbas būtų labiau gerbiamas. Tokiu atveju psichologiniai sunkumai būtų daug lengviau išgyvenami.
- Ar vyrų ir moterų smurto parengtis skiriasi?
- Moterys yra labiau reaktyvios. Jei vaikams iškilo pavojus, moteris smogia su visa jėga. Tačiau noro ką nors užpulti jos nejaučia. Vyrai, priešingai, jaučia malonumą vydamiesi ir nudėdami gyvūną. Vyrai naudoja jėgą tiesiog tam, kad ją naudotų ir tai jiems teikia pasitenkinimą.
- Jūs vykdote apklausas kriziniuose regionuose. Ten jūs susiduriate su žmonėmis, kurie kitiems suteikė daug skausmo. Ko jų galima klausti? - Rugsėjį vėl važiuosime į Kongą. Mes savęs klausiame – kodėl sukilėlių grupuotės yra tokios brutalios? Kodėl šiems vyrams neužtenka išprievartauti moters? Kodėl po to jie dar turi su pagaliu ar ginklu jai suteikti dar daugiau skausmo? Kodėl jiems reikia kūdikį pakabinti ant skalbinių virvės, į rankas jam įdėti gąlastuvą ar padėti jį ant kepimo grotelių?
Šių vyrų mes klausėme, ar auka turi kraujuoti? Dažniausiai atsakymas buvo “taip”. Ar auka turi rėkti? “Taip”. Ar kovodamas jauti pasitenkinimą? “Taip”. Kaip tu jautiesi žudydamas? Daugelis sakė, kad pirmas kartas buvo siaubingas – pykino ir buvo bloga. Antrą kartą jau buvo geriau, o trečią jie juto neįtikėtiną galios ir euforijos jausmą.
- Ar jūsų tyrimų rezultatai yra pritaikomi ir to neišbandžiusiems žmonėms?
- Mes atlikome apklausas Ruandos kalėjimuose. Ten kalbėjomės su genocido vykdytojais. Konge ir Ugandoje kalbėjomės su kovotojais ir buvusiais sukilėliais. Vokietijoje apklausėme pasaulinio karo veteranus. Visi sako, kad karas buvo katastrofa, tačiau jie vis tiek jaučiasi didvyriais. Kariai pripažįsta, kad kitų žudymas jiems teikė malonumo ir kad jie didžiuojasi savo pergale. Taigi, yra daug panašumų tarp vokiečių ir Kongo gyventojų.
- Ką siekiate savo apklausomis?
- Mes norime išmatuoti žmogaus polinkį agresijai, teikiančiai malonumą. Šiam tikslui mes sukūrėme struktūruotą interviu.
- Kokios tai turi praktinės naudos?
- Mes turime ištirti, kas iššaukia smurtą, ypač Vokietijoje. Kaip galima padėti šeimai, kuri niekaip neišsivaduoja iš smurto? Kiek smurto gali pakelti vaikas? Ar galima kompiuteriniuose žaidimuose leisti žudyti? Ar gali vaikas žiūrėti kovinius filmus? Mūsų tyrimų dėka mes geriau galime apsaugoti kareivius nuo dvasinių ligų. Kas perpranta smurto esmę, gali su juo kovoti - tiek Konge, tiek kitose šalyse.
- Ar po jūsų tyrimų pasikeitė jūsų turėtas žmogaus paveikslas? - Taip, aš tapau ciniškesniu. Tačiau manau, kad smurtą dabar labiau suprantu. Žmogaus paveikslo nesu sukrėstas. Žmonės gali žudyti, tačiau lygiai taip pat jie yra pajėgūs sukurti bendruomenes, kurios per šimtmečius keitėsi į gera. O tai yra teigiamas reiškinys.
Straipsnis iš Jūs neturite teisės matyti nuorodas.
Registruotis arba
Prisijungti