Vale Tudo - tai iš rusų imigrantų atkeliavęs terminas “vali... tuda!“
Tik kad brazilai “suportugalino“ (beveik skamba kaip suportačino), nes rusų krovikai brazilų uostuose vis pasiųsdavo vienas kitą ir aplinkinius “kažkur“... Aišku, buvo ir šiek tiek brazilų, mokančių LITERATŪRINĘ rusų kalbą (Čechovas, Dostojievskis, Tolstojus), todėl jie, kaip ir visi draugiški ir bendrauti linkę žmonės perklausdavo:
- Vali kuda?
- Vali TUDA!
- jiems atsakydavo.
Karšti žmonės ir “goračyj krov“ kartais kibdavo ir į atlapus po tokio dialogo, nes akivaizdu, kad mandagaus tame nebuvo nieko, ypač, kai koks rusų “amigo“ prisimindavo dar nuo Ispanijos karo laikų paplitusius žodžius (rusams tai vienodai: kas portugalai, kas ispanai, kaip ir Ryga - Vilniaus sostinė, kurioje gyvena estai), kaip kad - “kojones“ arba “puto“.
Ir tada dviejų tautų atstovai apsikeisdavo žiniomis iš sambo bei bokso bei dziudo ir dziudziutsu, kurį atvežė į Braziliją japonų imigrantai.
Kai atbėgdavo koks viršininkas, jis paklausdavo:
- Ką, ir vėl tas “Vali tudo“?...
Taip brazilai įgavo naują terminą VALE TUDO, kurio lyg ir nėra protugalų kalbos žodyne, bet skamba “vali tuda“, kaip ir prancūzai savo laiku 1814 metais kazokų atvežtą “bystro, matj tvaju!“, sukurdami bistro kavinių tipą...