Jei teisingai menu, Ronaldinio į treniruotes eidavo / bėgdavo 5 km + ir po jos dar atgal. Taip kiekvieną dieną.
Kažkada lankiau treniruotes, kurios prasidėdavo 17:00, ir tekdavo keliauti per visą miestą. Ilgainiui pavargau skirti tiek laiko, po paskaitų laiko likdavo mažai, kad kažką nuveikt, taigi tekdavo prabimbinėt, tuomet 16:20 per pilkosios masės spūstis į treniruotę ir dar po jos laukt autobuso. Vargino ir treniruotes nutraukiau.
Po kurio laiko kalbėjomės su draugu ir paminėjau, jog buvo nepatogu į treniruotes važinėt, teko nutraukti, jis pajuokavo "tai norėjai per mažai", bandžiau teisintis ir jis dar kartą pajuokavo, jog "tai vis tik norėjai per mažai". Toliau nebeplėtojome, pasijuokėme ir tiek.
Tačiau šiandien suprantu, jog jis teisus. Yra aplinkybių, kurios apsunkina, tačiau suvokiant, jog idealus laikas, vieta ir gyvenimo tarpsnis neegzistuoja, į tai pradedam žiūrėti kitaip.
Dabar treniruojuosi patogesniu laiku, tačiau po paskaitų ir / arba darbų. Su kelione tai užtrunka daugiau nei dvi valandas, nors laikas tapo tik vertingesnis, bet į treniruotes einu noriai, suprasdamas, kad tai mano atlygis pačiam sau už visos dienos darbus.
