Būna, kad norisi pabėgioti, patikrinti savo jėgas, bet lyg ir kažkas trukdo: tai tingiu, tai skauda kažką, o kai nebetingiu, tai per karšta, tai per šalta lauke pasidaro... Ką reikėtų daryti, kad žiemą LAUKE po pabėgiojimų nepradėtų skaudėt gerklės (kas būna dar bėgant) neperšlapčiau nuo prakaito ir t.t. ir ką daryt vasarą (tarkim +30 laipsnių) kai net vaikščioti nuo karščio nesinori? Tikiuosi už durnių nepalaikysit.
variantas Nr. 2 - žiemą apsivynioji kaklą šaliku ir per jį kvėpuoji, o vasarą bėgioji arba iš ryto, arba vakare, kai jau atvėsta. Per karščius sportuoti savų niuansų yra, kurių gali nespėt sužiūrėt ir...
Šiek tiek bėgioju, tai pasidalinsiu. Galima bėgt ir prie +30 ir prie -20 (iš patirties sakau). Kaklo niekada nevynioju jokiais šalikais, tuo labiau burnos. Naudojant tinkamą aprangą ir avalynę jokio diskomforto nėra (pats deduosi plonos vilnos golfą ir windstoperį ant viršaus). Na gerai, šaltu oru kiek nesmagu pirmas 4-5 min., kol organizmas pilnai neįšyla, po to - kaifas. O kad neperšalt, tai distanciją baigt reikia prie namų, ar dar kur, kur vėjas neužpučia.
Vasarą gi - kaip jau Ežys rašė - renkiesi paros laiką, ir vietovę: Nebėgsi juk prie +30 per atvirą lauką, kai visur aplink yra parkų, miškelių, ar pan. Ir pulso kontrolė bei skysčių vartojimo disciplina turi būt. Tada bėgiosi ilgai ir mėgausies, ir tiesą sakant ant oro bus nusispjaut. Sėkmės