Coffeedrinkeri, manau, kad klaidą darei, jai iš karto, mokindamasis naują veiksmą tu veiki pilnu kontaktu. Pradžiai reikia išmokti tą veiksmą pagal tam tikrus stiliaus rėmus, jį įvaldyti, ir tik po to bandyti jį "pritaikyti" realioje situacijoje.
ne ne, tikrai ne pilnu kontaktu dariau
tiesiog (nezinau kaip paaiskint) realesniais judesiais smugiuodavau ir pan. o kas liecia mano veiksmu atidirbinejima, tai baziskai viska dariau, tik stengdavausi pats padaryt, o ne su partnerio "pagalba"... nes treneruociu partneris, zinodamas kas bus, daznai pats pasistengia, kad ant jo atidirbinejanciam viskas gautusi ("padeda" isaugt "siltnamio saligom", kad realiose situacijose nieko nesigautu)
nu zodziu reikia but palankius aikido, kad suprasti tas problemas. gal ir klaida dariau, nesigincinu. per anksti uzsimaniau 'praktinio pritaikymo'. bet klaida daro ir nemazai aikidoistu, kurie vien baze slifuoja ir nesistengia priartet prie realybes.
edit: del nepatikimu oro saligu darbai nevyksta, tai prasiplesiu.
del to veiksmu realumo. pastebejau, kad tikrai buna zmoniu, kurie tiesiog nesusimasto, kaip veiksmas atrodys realybeje, arba galvoja, kad viskas bus kaip per treneruote. dazniausiai tai megejai, perdaug nesigilinantys i pacia kova, kartais dar ir su perplautom smegenelem. bet reikalas tame, kad noredamas apsigint nuo tikro smugio (vien tik apsigint, kontraveiksmai jau isvis kitas lygis) turi zinot kaip tas smugis atrodo. geriausiai su tuo susipazystama gavus ta tikra smugi i veida (aisku skauda, bet ka jau padarysi..). reikia smugi pajaust, zinot su kokia jega ir mase jis eina. kokios reakcijos, greicio ir jegos reikia, kad ji nublokuot arba kitaip apsigint. ir is kokiu pusiu tie smugiai gali eit. vat treneruojantis prie tokiu saligu, naturaliai galima davest technika iki praktinio pritaikymo (tikiu, kad tai galioja ir sudetingom technikom, kaip aikido). deja, niekada nemaciau, kad aikidoistai prie tokiu saligu treneruotusi. kitas dalykas, kad technika nebutinai turi buti grazi, ji turi buti efektyvi. nesigavo lauzimas techniskai, tai perlauzk kad ir fizines jegos pastangomis. vistiek nesigauna - paleisk ranka ir duok i nosi. nebutina ten vesti priesininka is pusiausvyros, kita karta uztenka staigiai pasukt idedant jegos ir trauma. aisku treneruotese vedi technika iki tobulumo, bet realiose situacijose jau darai kaip gaunasi (man prie realiu situaciju iki siol gaudavosi tik bankes
naudoju ta kas geriausiai atidirbta. bet atsimenu mokyklos apsistumdymuose ir tie patys aikido veiksmai sudirbdavo ant tu, kurie nezinojo i kuria puse as jiems ranka suksiu arba trauksiu). vopsim reikia koncentruotis i realybe. beto aikidoistai, daznai perilgai uzsisedi pirmoko lygyje. atidirbus veiksma letai, reikia palaipsniui kelti greiti ir pasipriesinima. tokiu budu ir kyla lygis. o nemaza dalis, kuriuos teko matyt, prie realesniu greiciu prisitaikyti nebando
atsimenu, kai veliau pats (jau ne klube) atidirbinedavau ismoktus veiksmus, tai su partneriu ir greiti biski padidindavom ir, bent as, dirbdavau su mintim, kad eina tikras smugis, nuo kurio pirmiausia reikia apsigint, kad testi veiksma (taip kad tas smugis nepraeitu), o ne ciupt uz draugiskai tiesiamos rankutes ir jau lauzt, kas realiom salygom lygu bankei i veida ir melynei, o po to verksmai, kad technika neveikia. galu gale, kaip jau anksciau minejau, pagrindinis momentas yra rankos uzgriebimas. jam reikia skirti ipatinga demesi, nes realiai ta padaryt labai sunku. atsimenu kai su bokso pirstinem dirbdavom vos ne realiu greiciu, tai gal tik kas desimta smugi pavykdavo uzgriebt.
sorry, kad as biski ne ta technika i pavyzdzius statau
tiesiog niekada nebuvau prisilietes prie WC/WT.
