Tai jei sakai, kad ten yra suprantančių angliškai, tai pirmyn. Nesigėdink ir sakyk, kad esi nieko kiekada nebandęs, bet labai nori išmokt, tyrėtų tave suprast ir priimt. Gal draugų susirasi, lengviau kalbos mokinimasis eisis. O kad kažkas mokantis tave pamokintų, tai būtina. Nes tiek įvairiausių niuansų yra, kad po to persimokint bus žymiai sudėtingiau. Jau turėdamas kažkokius pagrindus, gali pradėt ir pats mokintis, bus ženkliai lengviau ir teisingiau.
dabar apie kovos išbandymą. Kovoje be taisyklių, t.y. gatvėje, ta patirtis gali kainuoti žiauriai brangiai. Pvz. kad ir sveikata. Nemanyk, kad gatvėje kam įspyręs ir nepataikęs į kiaušinius, sulauksi iš jo pasigailėjimo. Tikrintis savo sugebėjimus geriau kontroliuojamoje aplinkoje, nepritaikant savo turimų mirtinų technikų. O ir kas yra skausmas gali sužinot nerizikuodamas niekada neatsibusti.
O dėl įprogramavimo į smegenis, absoliuti dauguma kovos menų/sporto smūgių, taktika ir pan yra įprogramuojami tau į smegenis. Kodėl manai, kad reikia (beveik bet kurioje disciplinoje) vieną ir tą patį veiksmą kartoti iki negalėjimo, o po to vėl kartoti? Kad nemąstydamas jį atliktum bet kuriuo metu ir momentu. Jei kovos metu pradėsi maišytis, kur ką kada smogt, gausi galvon ir viskas... Pagal vieną iš teorijų žmogus, užpultas gatvėje ir gauna galvon todėl, kad pradeda galvot, kur smogt, kad būtų trumpai ir aiškiai. Gal čia, gal ten, gal ten...
