Egzaminai kovos menu klubuose

[arimanas]

Vėlgi, kalbam apie normalius žmones. Anas neturi treniruotis 3 kart per dieną, nes negyvena iš kovų. ir, be abejo, gali jis turėt tą juodą diržą. Pasižiūrim, kiek laiko yra iššvaistoma nenaudingai veiklai vakarais. Sėdėjimui prie teliko ar kompo ( dabar sėdžiu virvutėj, kad nebūtų taip gėda). Pakeitus visa tai treniruotėmis, proto ribose ir nesiplėšant, galima turėt kad ir 5 treniruotes per savaitę (  nuo daugiau jau kenčia asmeninis gyvenimas). Štai tokie protingi fanatikai ir turi rezultatą.

[Dainiux]

Na kaip čia švelniau išsireiškus,- absurdas gal būt. Japonijoje apstu meistrų kurie dirba normalius darbus, pradedant metro konduktoriais baigiant inžinieriais ar floristais. Kiek žinau Lietuvos karate tėvas R.Navickas irgi niekada nedirbo darbo susijusio su jėgos struktūrom (na vadybininko darbas apsaugoje nemanau kad įeina į šią kategorija) veikla bet jo teisė turėti juodą diržą gali kelti abejonių tik ..... net nežinau kam.

Pritariu Tau ir, jei teisingai supratau Gedimino psaisakyma, tai sachmatais gali zaisti tik fizikai, matematikai ir kiti, turintys tiksliuju mokslu issilavinima...Arba ne taip supratau, soriukas tada...As manau- ir is kazkokios savo asmenines patirties galiu pasakyt- nera butina pachalinti kas diena po 2-4 ar 5 valandas, kad lygi pasiektum ir islaikytum. Uztenka 2 , jei pavyksta 2.5val. darbo karate pirmad. trec ir sestadieni, kitas dienas-pora kokiu krosiukas, stangytes. Jei neiseina 3 per savaite- buna 2... Laiko tarpas, per kuri pasieksiu toki lygi, koki turi super meistrai bus ne kaip ju 10 metu, o mano 20, bet tikiu ir einu link to, kad bus...Mano tikslas nera tapti 5 dan Meistru iki rudens...Mano tikslas tobuleti ir dziaugtis tuo tobulejimu. O dirzai- kad ir po 15metu pertraukos = vel grizo , issilaikiau, ruosiuosi kita laikytis, nes jauciu, kad dabar tai mano laikas. Busena tokia, o jos ilga laika nebuvo...Nezinau, kaip paaiskint, bet man tas rudas dirzas dabar kazka sveria, nei ,sakykim , butu sveres pries kokius 10 metu...kaifuoju dabar nuo to, kad vel kita programa ariu...Saziningai, be jokiu isimciu, o tai nera lengva. Jausiu, kad nepriariau, nevaziuosiu, arsiu dar toliau, nes bet kaip nemoku ir nenoriu, o jei nebus gerai- vidisnis "as " neleis... 

[Gediminas]

Mano postai išplaukė iš pasisakymo, kad diržus laikosi savo srities profesionalai (ne šiaip kokie dirbantys konkrečioje vietoje ir ten išlikę, o būtent profesionalai- t.y. savarankiškai toje srityje galintys priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę). Nenoriu ginčytis, kad kovos meistru negalima tapti dirbant kur nors kitur pilną darbo dieną, nes tai yra netiesa. Ką jūs ir nurodėt.

Pradėsiu nuo to, kad nuoširdžiai džiaugiuosi jūsų ir jūsų pažįstamų darbais/pareigomis. Be juokų.

Tačiau ir aš ne vakar gimęs. "Viską spėt galiu, tereik stipriau pasistengt" taip pat praėjęs. Kiek matau aplink save, tai tie, kuriuos vadinu be jokių išlygų savo darbo Profesionalais jaunystėj ir dabar darbui savo srityje skiria tikrai daugiau nei 9-10 h. per parą. Ir ne 5, o daugiau dienų per savaitę. Kartais 7. Taip pat turi jie ir savų nesėkmių, kurias taiso kada ir kaip, kartais naktimis. Tai ir yra jų sėkmės bei profesionalumo rinkos ekonomikoje paslaptis. Ir atmetus būtinas 6-7 h. sveikam miegui, transportavimuisi ir buities minimumui lieka laikas būtinas poilsiui ir dėmesiui artimiesiems.

Kovos meno meistro tapimui (ne užsiėmimui savo malonumui) laiko paprasčiausiai nelieka. Nors tam ir nereikia arti per dieną 4-5 h. 5 kart per savaitę, nes 3 kart per savaitę 2 h. įpiešt jau gali tapt iššūkiu. Ir to užtenka tapti Kovos meno meistru, bei tą lygį išlaikyti? Tuo labiau dar skirti laiko ir kitų mokymui?

"Easy going" profesionalumu netikiu. Taigi kažką jie aukoja. Pirmi kandidatai- asmeninis gyvenimas arba dirba jie tikrai mažiau nei deklaruoja 9 h (8+pietų 1h) per parą, t.y. jokie jie ten ne profesionalai. Pvz., ar jums darbo laiku asmeninių reikalų tvarkymas negirdėtas? Savo pareigų permetimas kitiems naujiena? "Šiltos vietelės" su mažai realaus darbo (energijos sąnaudų) ir atsakomybės dėl teisingos partijos ar draugų yra tik gandai? Nuolatinis ekonomistų bambėjimas, kad darbo organizavimas Lietuvoj neefektyvus- išmislai? Gink Dieve, nieko nekaltinu, bet apsidairykit, paklausykit ką žmonės kalba. Apskritai, o ne kovos menus.

Mano išvada sau yra tokia: tikru Profesionalu gali būti tik vienoj srityj.  Arba 2, jei jos viena kitai padeda ir laiko sąnaudos profesionalumui palaikyti persidengia. Apie ką ir parašiau. Jei ką mano postas dėl kažkokių priežąsčių žeidžia, tai atsiprašau, tyčia to nenorėjau, tiesiog toks mano pasaulio matymas. Bet ir savo nuomonės nekeisiu, nes ne "iš oro" ji susidarė.

[EzysGazuotas]

... Kiek matau aplink save, tai tie, kuriuos vadinu be jokių išlygų savo darbo Profesionalais jaunystėj ir dabar darbui savo srityje skiria tikrai daugiau nei 9-10 h. per parą. Ir ne 5, o daugiau dienų per savaitę. Kartais 7. ...

Čia yra darboholizmas, o ne profesionalizmas.

[Gediminas]

Čia yra darboholizmas, o ne profesionalizmas.

Gal. Kita vertus šiuolaikinis civilizuotas pasaulis pastatytas dirbant daugiau nei 40 val. per savaitę. Visi jie buvo kvailiai matyt, galėjo pailsėt kaip dabartiniai žmonės.

Profesionalas prisiima atsakomybę už darbą. Net jei reikia padirbėt viršvalandžius. Žmogus "Nuo skambučio iki skambučio (o tai jau 40h/sav gryno darbo plius pietų pertrauka netoli nuo darbo)"- tik jei pasiseks. Ir naudingus dalykus sukuria paprastai dirbantis ilgiau. Tokia realybė ir nežinau kas dėl to kaltas.
Tik tai jau offtopic'as, smarkiai nepykit, kad atsakiau. Jei reikia- trinkit.

[SOL]

Kovos meno meistro tapimui (ne užsiėmimui savo malonumui) laiko paprasčiausiai nelieka. Nors tam ir nereikia arti per dieną 4-5 h. 5 kart per savaitę, nes 3 kart per savaitę 2 h. įpiešt jau gali tapt iššūkiu. Ir to užtenka tapti Kovos meno meistru, bei tą lygį išlaikyti? Tuo labiau dar skirti laiko ir kitų mokymui?

"Easy going" profesionalumu netikiu. Taigi kažką jie aukoja. Pirmi kandidatai- asmeninis gyvenimas arba dirba jie tikrai mažiau nei deklaruoja 9 h (8+pietų 1h) per parą, t.y. jokie jie ten ne profesionalai. Pvz., ar jums darbo laiku asmeninių reikalų tvarkymas negirdėtas? Savo pareigų permetimas kitiems naujiena? "Šiltos vietelės" su mažai realaus darbo (energijos sąnaudų) ir atsakomybės dėl teisingos partijos ar draugų yra tik gandai? Nuolatinis ekonomistų bambėjimas, kad darbo organizavimas Lietuvoj neefektyvus- išmislai? Gink Dieve, nieko nekaltinu, bet apsidairykit, paklausykit ką žmonės kalba. Apskritai, o ne kovos menus.

Mano išvada sau yra tokia: tikru Profesionalu gali būti tik vienoj srityj.  Arba 2, jei jos viena kitai padeda ir laiko sąnaudos profesionalumui palaikyti persidengia. Apie ką ir parašiau. Jei ką mano postas dėl kažkokių priežąsčių žeidžia, tai atsiprašau, tyčia to nenorėjau, tiesiog toks mano pasaulio matymas. Bet ir savo nuomonės nekeisiu, nes ne "iš oro" ji susidarė.

sorry, nežinau, kaip kiti, bet aš su tavim nesutinku. Kodėl? Todėl, kad kartu teko susidurt su žmonėmis, kurių vienas turi karate diržą ir yra architektas, kitas dirba inžinieriumi, turi juodą diržą ir dar sugeba ansamblyje vienam pagrot dar vienas buvo mechanikas, tačiau tai nesukliudė išlaikyti diržą sulaukus 23m. Į kikbokso varžybas nevažinėjo, nes nematė tikslo dėl metalo gabalo luptis, bet jo kojų darbas ir greitis darė įspūdį ne vienam kartu sportavusiam įskaitant ir patį mūsų trenerį. Galėčiau sąraše dar pridėt, tačiau išvada tokia - žmogus ir yra tuom ypatingas, kad jame vienu metu galima suderinti atrodytų nesuderinamas savybes    aišku, jei mes vadinsim profesionalu tokį, kuris privalo atiduoti po 10-12 val per dieną darbui tai logiškai mastant paroje nebus tiek valandų. Tačiau labai retai žmonės vienu metu dirba intensyviai vienu metu keliomis kryptimis. Dažniau būna, kad vienam skiriama daugiau dėmesio nei kažkam kitam. Tačiau pasiekus tam tikrą lygį tam, kad neprasti sugebėjimų nebereikia dirbti tiek, kiek dirbai iki užaugant iki to lygio

[Asia]

Mano postai išplaukė iš pasisakymo, kad diržus laikosi savo srities profesionalai (ne šiaip kokie dirbantys konkrečioje vietoje ir ten išlikę, o būtent profesionalai- t.y. savarankiškai toje srityje galintys priiminėti sprendimus ir prisiimti atsakomybę). Nenoriu ginčytis, kad kovos meistru negalima tapti dirbant kur nors kitur pilną darbo dieną, nes tai yra netiesa. Ką jūs ir nurodėt.

Pradėsiu nuo to, kad nuoširdžiai džiaugiuosi jūsų ir jūsų pažįstamų darbais/pareigomis. Be juokų.

Tačiau ir aš ne vakar gimęs. "Viską spėt galiu, tereik stipriau pasistengt" taip pat praėjęs. Kiek matau aplink save, tai tie, kuriuos vadinu be jokių išlygų savo darbo Profesionalais jaunystėj ir dabar darbui savo srityje skiria tikrai daugiau nei 9-10 h. per parą. Ir ne 5, o daugiau dienų per savaitę. Kartais 7. Taip pat turi jie ir savų nesėkmių, kurias taiso kada ir kaip, kartais naktimis. Tai ir yra jų sėkmės bei profesionalumo rinkos ekonomikoje paslaptis. Ir atmetus būtinas 6-7 h. sveikam miegui, transportavimuisi ir buities minimumui lieka laikas būtinas poilsiui ir dėmesiui artimiesiems.

Kovos meno meistro tapimui (ne užsiėmimui savo malonumui) laiko paprasčiausiai nelieka. Nors tam ir nereikia arti per dieną 4-5 h. 5 kart per savaitę, nes 3 kart per savaitę 2 h. įpiešt jau gali tapt iššūkiu. Ir to užtenka tapti Kovos meno meistru, bei tą lygį išlaikyti? Tuo labiau dar skirti laiko ir kitų mokymui?

"Easy going" profesionalumu netikiu. Taigi kažką jie aukoja. Pirmi kandidatai- asmeninis gyvenimas arba dirba jie tikrai mažiau nei deklaruoja 9 h (8+pietų 1h) per parą, t.y. jokie jie ten ne profesionalai. Pvz., ar jums darbo laiku asmeninių reikalų tvarkymas negirdėtas? Savo pareigų permetimas kitiems naujiena? "Šiltos vietelės" su mažai realaus darbo (energijos sąnaudų) ir atsakomybės dėl teisingos partijos ar draugų yra tik gandai? Nuolatinis ekonomistų bambėjimas, kad darbo organizavimas Lietuvoj neefektyvus- išmislai? Gink Dieve, nieko nekaltinu, bet apsidairykit, paklausykit ką žmonės kalba. Apskritai, o ne kovos menus.

Mano išvada sau yra tokia: tikru Profesionalu gali būti tik vienoj srityj.  Arba 2, jei jos viena kitai padeda ir laiko sąnaudos profesionalumui palaikyti persidengia. Apie ką ir parašiau. Jei ką mano postas dėl kažkokių priežąsčių žeidžia, tai atsiprašau, tyčia to nenorėjau, tiesiog toks mano pasaulio matymas. Bet ir savo nuomonės nekeisiu, nes ne "iš oro" ji susidarė.

Mūsų 80-metis Soke yra pareiškęs - negyvenkit vien kovos menu - jūs privalot turėt specialybę. Ir jis ir visi jo artimiausi mokiniai ir didžioji dalis daugiatūkstantinio Bujinkan pasaulio gyvena taip pat - turi savo specialybes ir skiria laiko mokytis senojo kovos meno. Ne dėl to, kad naudot - o dėl to, kad smagu gilintis. Vėlgi priepirčio lygio pašnekesiai..
Tema apie egzaminus, o ji vėl krypsta į pievas. Laikykit kursą jungos..

[Gediminas]

sorry, nežinau, kaip kiti, bet aš su tavim nesutinku.
.....
 aišku, jei mes vadinsim profesionalu tokį, kuris privalo atiduoti po 10-12 val per dieną darbui tai logiškai mastant paroje nebus tiek valandų. Tačiau labai retai žmonės vienu metu dirba intensyviai vienu metu keliomis kryptimis. Dažniau būna, kad vienam skiriama daugiau dėmesio nei kažkam kitam. Tačiau pasiekus tam tikrą lygį tam, kad neprasti sugebėjimų nebereikia dirbti tiek, kiek dirbai iki užaugant iki to lygio

Tai ir reikia kiekvienam turėti savo nuomonę. Ją formuojam iš savo patirčių ir ginčytis dėl to nelabai prasminga.

Su egzaminų tema tai susiję tiek, kiek galima aptarinėti "botanikų su juodais diržais" (cituota Smauglys) atsiradimą ir taip pat juodų diržų (ne?)stabilumą rezultatuose/formoj. Aš asmeniškai matau savo išdėstytas priežąstis (ne tiek diržų komercializavimą, kiek išgyvenimo realybę), nors pilnai sutinku apie palaikymui reikalingą mažesnį kiekį laiko nei įgijimui.

Dėl profesionalo (kaip aš suprantu)-   skaičiuojam darbui skirtą laiką: minimalus pagal kodeksą darbo laikas 8 val. per darbo dieną + valanda pietų su bendradarbiais komandos dvasios labui + į priekį žengiančio profesionalo papildomi darbai ateičiai ("papildoma mylia") 0.5-1.5 h darbe + savarankiško tobulėjimo srityje laikas (įvairūs  profesiniai kursai ir jų n. darbai, pasiskaitymai prie interneto darbo temom ir pan.) dar kokia 2-3 h per darbo savaitę arba 0.5 h dienai. Kas išeina- grynai 10-11 h. per darbo dieną skirta tik profesionalumui. Čia yra kur nors ekstremalumų ir darbaholizmo?

Tačiau kadangi išdėstytos visos pusės, tai diskusiją iš savo pusės baigiu. Sutarimo kažin ar bus. Vargu ir ar reikia.

[radiatorius]

Manau kai kovose būdavo naudojami skydai ir šarvai tai būdavo ruošiami ne kumščiai o kardai, ietys ir peiliai,

pastebėjimas tinka bet yra vienas bet ,kažin kelintas karys ar kareivis ar šeip koks razbainikėlis galėjo sau lesti turėt  peili, karda ar šalma nekalbu jau  apie šarvus ir t.t

[radiatorius]

 ir dar pratesiant Arimano mintį juk galima padaryt diržų laikymo  egzaminus treniruojantiem ant sofkutės ,atskira lygi treniruojantiems narve ,ir kaip tarpini treniruojantiems tarp sofkutės ir narvo

[Smauglys]

Mūsų 80-metis Soke yra pareiškęs - negyvenkit vien kovos menu - jūs privalot turėt specialybę. Ir jis ir visi jo artimiausi mokiniai ir didžioji dalis daugiatūkstantinio Bujinkan pasaulio gyvena taip pat - turi savo specialybes ir skiria laiko mokytis senojo kovos meno. Ne dėl to, kad naudot - o dėl to, kad smagu gilintis. Vėlgi priepirčio lygio pašnekesiai..
Tema apie egzaminus, o ji vėl krypsta į pievas. Laikykit kursą jungos..

Soke yra teisus. Tegu darbas būna pinigams uždirbti, pragyvenimui (išskyrus tuos atvejus, kai darbas ir hobby sutampa), o kovos menas - žmogaus saviraiškos forma. Apskritai jei žmogus nieko nedaro asmeninei saviraiškai, o tik rūpinasi pragyvenimu, tai jis ne ką toliau pažengė nei bet koks gyvūlys. Saviraiška gali būti įvairi. Ir kovos menas tai tik viena iš formų.
Dėl egzaminų ir diržų, tai Soke apskritai gerai pasityčiojo iš tos kvailos sistemos: įvedė belekokį kiekį Dan laipsnių, dalija juos į kairę ir dešinę ir daro gražų pinigą. Gilus sarkazmas, tik ne visi tai supranta 
Bet žiūrint į jo mokinius nekyla jokių abejonių dėl to ar Soke tęsia tradiciją. Beje jei pažiūrėsite, tai Soke asmeninių mokinių net eisena skiriasi nuo viso Pasaulio ninjutsu entuziastų.

Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.

[Asia]

Soke yra teisus. Tegu darbas būna pinigams uždirbti, pragyvenimui (išskyrus tuos atvejus, kai darbas ir hobby sutampa), o kovos menas - žmogaus saviraiškos forma. Apskritai jei žmogus nieko nedaro asmeninei saviraiškai, o tik rūpinasi pragyvenimu, tai jis ne ką toliau pažengė nei bet koks gyvūlys. Saviraiška gali būti įvairi. Ir kovos menas tai tik viena iš formų.
Dėl egzaminų ir diržų, tai Soke apskritai gerai pasityčiojo iš tos kvailos sistemos: įvedė belekokį kiekį Dan laipsnių, dalija juos į kairę ir dešinę ir daro gražų pinigą. Gilus sarkazmas, tik ne visi tai supranta 
Bet žiūrint į jo mokinius nekyla jokių abejonių dėl to ar Soke tęsia tradiciją. Beje jei pažiūrėsite, tai Soke asmeninių mokinių net eisena skiriasi nuo viso Pasaulio ninjutsu entuziastų.

Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.

Taigi. Aš nelysiu į gilumas, nes tik mes su tavim nutuokiam apie ką šneka. Kitiems gal ir nesvarbu.. Todėl aš ir mano šaika rėblioja šiek tiek kitu keliu, na bet švyturys yra, negaliu sakyt, kad blogas..
Lieku prie nuomonės, kad vaikams reikalinga motyvacija. Suaugusiems - (ne visiems) "po barabanu".

[dziudoka]

Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.

Asmeniniu požiūriu - taip, mokyklos - jūs tamsta neteisus. 

[arimanas]

Soke yra teisus. Tegu darbas būna pinigams uždirbti, pragyvenimui (išskyrus tuos atvejus, kai darbas ir hobby sutampa), o kovos menas - žmogaus saviraiškos forma. Apskritai jei žmogus nieko nedaro asmeninei saviraiškai, o tik rūpinasi pragyvenimu, tai jis ne ką toliau pažengė nei bet koks gyvūlys. Saviraiška gali būti įvairi. Ir kovos menas tai tik viena iš formų.
Dėl egzaminų ir diržų, tai Soke apskritai gerai pasityčiojo iš tos kvailos sistemos: įvedė belekokį kiekį Dan laipsnių, dalija juos į kairę ir dešinę ir daro gražų pinigą. Gilus sarkazmas, tik ne visi tai supranta 
Bet žiūrint į jo mokinius nekyla jokių abejonių dėl to ar Soke tęsia tradiciją. Beje jei pažiūrėsite, tai Soke asmeninių mokinių net eisena skiriasi nuo viso Pasaulio ninjutsu entuziastų.

Liksiu prie savo nuomonės: gilinimuisi į kovos menus, praktikai, diržai yra visiškai nereikalingi.

Apie saviraišką- super pasakyta. Sutinku visu 100 procentų. 
Apie tuos darboholikus- jeigu žmogus iš savo darbo gauna kaifą, ne išsenka, o atvirkščiai-pasikrauna batareiką, tai jis gali varyt 24/7. Ir dar paroj atrast kažkokiu mistiniu būdu dar laiko kokį paveikslą nutepliot ar su draugais patusavot. Kada darbas malonus, jis nesukelia įtampos, tu jame natūraliai gyveni ir viskas super.

[siamas]

pastebėjimas tinka bet yra vienas bet ,kažin kelintas karys ar kareivis ar šeip koks razbainikėlis galėjo sau lesti turėt  peili, karda ar šalma nekalbu jau  apie šarvus ir t.t

Na bent Japonijoje valstiečiai gana sėkmingai naudojo bambukines ietis.