Egzaminai kovos menu klubuose

[regi]

Nėra ką išskaityti, kai neduodi papildomų paaiškinimų savo gana abstraktiems žodžiams. Kas, tavo nuomone, yra 'do'? Kovinis 'do', o ne arbatos ceremonijos, kaligrafijos ar ikebanos... Ir jei kovos kelio žinios nesusijusios su sporto kovos žiniomis, jos adeptą daro tik geresniu street fighto kovotoju, nes neriboja jo sportinėmis taisyklėmis O kas yra kovinio 'do' mokyklos žinių išsilavinimas?

Na mes cia siek tiek krypstame nuo temos bet viliuosi moderatorius nesupyks Nera jokio skirtumo tarp do arbatos ceremonijoje ir do karatedo, aikido, dziudo, kendo ir t.t. NERA ,NA NERA IR NEGALI BUTI TOKIOS SAVOKOS KOVINIS DO Do yra asmenybes ugdymo kelias, o tu keliu yra begale tai ir arbatele gerti ,tai ir kolegai ranka lauzti, tai ir kolegai kojomis garbanas kedenti .Tai yra kiekvieno pasirinkimo kelias kuriuo jis nori eiti

[stripulis]

Kelių begalė, aš sutinku, bet sakyčiau, kad karatedo visgi apibūdina karatisto kelią. O ar yra toks arbatos gėrimo ceremonijos do? Nes man ko tai rodos, kad arbatos gėrimo ceremonija - ne kelias, o susikristalizavusi tradicija be jokių nukrypimų, vienodai kartojama iš kartos į kartą. Ir jokio kelio ten nėra, yra statiškumas. Galbūt vienintelis šių dviejų dalykų ryškiausias bendrumas - pagarba tradicijoms. Bet karatistas, eidamas karate keliu, turi įsisavinti tradicijas ir pritaikyti jas sau individualiai bei atrasti kažką nauja. Vargu bau tą galima pasakyt apie arbatos gėrimo ceremoniją - kiek esu dalyvavusi, ji vienoda. 

[Smauglys]

... tam tikru metu karate apskritai buvo uždraustas sovietiniais laikais. Apie kuriuos šnekam?

Dar norėčiau priminti kai kuriuos faktus iš istorijos.
Kazimieras Bartkevičius (1978 – 1983 Lietuvos karatė rinktinės vyr. treneris, TSRS čempionas (1980))
Kaip matote karate jau senokai Lietuvoje. 1983-1989 karate uždraustas. Bet treniruotės vyko. Tiesiog vyrai apsirengė ušu aprangas ir oficialiai tai pateikinėjo, kaip Kinų liaudies gimnastika. O Kinija, kaip žinote buvo didelė Sovietų Sąjungos draugė:)))
Tur būt žinote, kad tradicinio ir fudokan karate pradininkas Lietuvoje buvo R. Petkevičius.

[Saxum]

Kaip filologijos profesorius Pavelas Heckelis sakė, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi

P.S. Dvyračio žynios...

[stripulis]

Tur būt žinote, kad tradicinio ir fudokan karate pradininkas Lietuvoje buvo R. Petkevičius.

Turbūt žinau - teko pas jį treniruotis 

[regi]

Kelių begalė, aš sutinku, bet sakyčiau, kad karatedo visgi apibūdina karatisto kelią. O ar yra toks arbatos gėrimo ceremonijos do? Nes man ko tai rodos, kad arbatos gėrimo ceremonija - ne kelias, o susikristalizavusi tradicija be jokių nukrypimų, vienodai kartojama iš kartos į kartą. Ir jokio kelio ten nėra, yra statiškumas. Galbūt vienintelis šių dviejų dalykų ryškiausias bendrumas - pagarba tradicijoms. Bet karatistas, eidamas karate keliu, turi įsisavinti tradicijas ir pritaikyti jas sau individualiai bei atrasti kažką nauja. Vargu bau tą galima pasakyt apie arbatos gėrimo ceremoniją - kiek esu dalyvavusi, ji vienoda. 

Tu visiskai teisi karatedo yra karate kelias , bet ar yra skirtumas galutiniame rezultate asmenybes vystyme jei tu keliausi karate keliu ar kitu keliu , visi jie siekia to pacio tik skirtumas tame, kad jie iki to ateina skirtingais keliais. Cia kaip kopti i kalna nera skirtumo is kurios puses tu pradesi kopti visvien visi jie veda i virsune

[stripulis]

Ir visgi drįsčiau paprieštarauti - yra skirtumas asmenybės vystyme, priklausomai nuo pasirinkto kelio. Jei nori, pailiustruosiu tuo pačiu kalnu. Tarkim yra kalnas, kurio vienas šonas akmenuotas, vietomis status, toks, kad reiks alpinizmo įgūdžių įkopti, o kitas - dailiu nuolydžiu, kur lipdamas dar gali po apylinkes pasidairyti... Tai va karate do lyginčiau su ta stačiąja puse, o jei jau kalbam apie arbatos gėrimo ceremonijas - su tuo dailiu nuolydžiu. Ir dabar žiūrim: yra žmogus, pasirinkęs lipti į viršūnę  stačia ir akmenuota kalno puse, bei žmogus, atėjęs dailiu nuolydžiu į tą pačią viršūnę. Negi manai, kad jie abu ateis su vienodais įspūdžiais ir kalno poveikis jų asmenybei bus vienodas? O jei taip laipiojama visą gyvenimą?
Lygiai tas pat yra su egzaminais kovos menų klubuose. Jei egzaminas yra lengvas, kad ir toks, kaip kažkas minėjo - kai treneris tave stebi ir suteikia tau laipsnį pagal savo stebėjimus, asmenybė susiformuos vienaip ir ekstremaliose situacijose vėlgi reaguos atitinkamai. Jei egzaminas sunkus, išsunkiantis visas jėgas, pareikalaujantis atiduoti visą save ir dar daugiau, ir nebūtinai garantuojantis pergalę (t. y. išlaikymą), asmenybė susiformuos kitaip. IMHO. Grįžtant prie temos.

[radiatorius]

  Ir dabar žiūrim: yra žmogus, pasirinkęs lipti į viršūnę  stačia ir akmenuota kalno puse, bei žmogus, atėjęs dailiu nuolydžiu į tą pačią viršūnę. Negi manai, kad jie abu ateis su vienodais įspūdžiais ir kalno poveikis jų asmenybei bus vienodas? O jei taip laipiojama visą gyvenimą?
 
[/quote]

[radiatorius]

 . Ir dabar žiūrim: yra žmogus, pasirinkęs lipti į viršūnę  stačia ir akmenuota kalno puse, bei žmogus, atėjęs dailiu nuolydžiu į tą pačią viršūnę. Negi manai, kad jie abu ateis su vienodais įspūdžiais ir kalno poveikis jų asmenybei bus vienodas? O jei taip laipiojama visą gyvenimą?
 
[/quote]jo sutinku  Stripuli ispudziai bus skirtingi,bet katras eis dailiu ir lygiu nuolydziu uzlips i kalna greiciau,negu tas katras eis staciu ir ekmenuotu . .Bet jeigu tikslas ,tai yra kalno virsune ,ismokti kovos ,arba negaut i duda ,(sis posakis man priimtiniausias  )tai sis tikslas pasiekiamas greiciau einant dailiu nuolydziu . Nu taip iseitu 

[GUdrus]

Lygiai tas pat yra su egzaminais kovos menų klubuose. Jei egzaminas yra lengvas, kad ir toks, kaip kažkas minėjo - kai treneris tave stebi ir suteikia tau laipsnį pagal savo stebėjimus, asmenybė susiformuos vienaip ir ekstremaliose situacijose vėlgi reaguos atitinkamai. Jei egzaminas sunkus, išsunkiantis visas jėgas, pareikalaujantis atiduoti visą save ir dar daugiau, ir nebūtinai garantuojantis pergalę (t. y. išlaikymą), asmenybė susiformuos kitaip. IMHO. Grįžtant prie temos.

Keistai tu cia sulyginai. Egzaminas, mano nuomone, tikrai nera esminis dalykas, formuojantis asmenybe ir karate kovotoja, jis isvis, manau, menka reiksme teturi. Kiek viso tavo treniravomosi laiko sudaro egzamino laikas? Esme yra pats kelias ir darbas per treniruotes. Aisku, egzaminas gali buti uzsibreztu tikslu, bet lygiai taip pat galima issikelti ir kitus tikslus.

[stripulis]

jo sutinku  Stripuli ispudziai bus skirtingi,bet katras eis dailiu ir lygiu nuolydziu uzlips i kalna greiciau,negu tas katras eis staciu ir ekmenuotu . .Bet jeigu tikslas ,tai yra kalno virsune ,ismokti kovos ,arba negaut i duda ,(sis posakis man priimtiniausias  )tai sis tikslas pasiekiamas greiciau einant dailiu nuolydziu . Nu taip iseitu 

Matai, kas kaip tą viršūnę supranta - aš tai išmokimą kovos sieju būtent su tuo lipimu sunkiu stačiu ir akmenuotu šlaitu... O viršūnė tai būtų tas mįslingas charakterio susiformavimas, kurį minėjo regi. Bet užsukai visgi neblogai - čia turbūt jau tada galima lyginti statų akmenuotą lipimą su karate, dailų lygų nuolydį su savigyna - kai greitai, vos ne per mėnesį išmoksti "prijomų", kurie padės pulti. Bet ar per mėnesį gali išmokti "negaut į dūdą", va čia tai jau geresnis klausimas... Iš kitos pusės, žmogus galvą dengia visada automatiškai, ir "į dūdą" galbūt ir savigynoj galima išmokti negauti. Bet kur nors žemiau negauti ko gero per mėnesį išmokti nelabai galima.

O GUdriam dėl keisto suformulavimo apie egzaminus - šiek tiek pritempinėjau, kad "neišmodiaruotų"  dėl nukrypimo nuo temos. Bet šiek tiek kuria prasme? Tiem, kurie dalyvauja varžybose, egzaminai iš tiesų yra daugiau formalumas, na, galbūt padedantis savo fizinę jėgą pasitikrint, technikos lygį. Na, o aš, kai nedalyvauju, tai man egzaminai padeda pasitikrinti savo kovinį lygį. Tai aš už sunkius egzaminus - jei jų nebus, taip niekada ir nesužinosiu, koks tas mano lygis Nes egzamino metu stresuoju, per patį pirmą net tunelinis mąstymas buvo atsiradęs, taip adrenalinas siautėjo Ir jei niekada nebūčiau to patyrus, sunkiau būtų su tuo adrenalinu dorotis tam tikrose gatvinėse situacijose... Na ir šiaip, kai egzai sunkūs, tai išmoksti žmogus save vertint kažkiek, pasianalizuoji, ko tau trūksta, neini "na ura", be to, labiau per trešas stengiesi, nes tokie jau yra tie žmonės, kartais ir pasimuliuot norisi ir ką, o kai žinai, kad egzas ant nosies ir ten visai nenorėsi apsijuokt prieš gerbiamą publiką, tai ir pasitempi, ir papildomai pasitreniruoji... Klausiantiem - o prasmė? Nu ant širdies malonu

[radiatorius]

Matai, kas kaip tą viršūnę supranta - aš tai išmokimą kovos sieju būtent su tuo lipimu sunkiu stačiu ir akmenuotu šlaitu... O viršūnė tai būtų tas mįslingas charakterio susiformavimas, kurį minėjo regi. Bet užsukai visgi neblogai - čia turbūt jau tada galima lyginti statų akmenuotą lipimą su karate, dailų lygų nuolydį su savigyna - kai greitai, vos ne per mėnesį išmoksti "prijomų", kurie padės pulti. Bet ar per mėnesį gali išmokti "negaut į dūdą", va čia tai jau geresnis klausimas... Iš kitos pusės, žmogus galvą dengia visada automatiškai, ir "į dūdą" galbūt ir savigynoj galima išmokti negauti. Bet kur nors žemiau negauti ko gero per mėnesį išmokti nelabai galima.

O GUdriam dėl keisto suformulavimo apie egzaminus - šiek tiek pritempinėjau, kad "neišmodiaruotų"  dėl nukrypimo nuo temos. Bet šiek tiek kuria prasme? Tiem, kurie dalyvauja varžybose, egzaminai iš tiesų yra daugiau formalumas, na, galbūt padedantis savo fizinę jėgą pasitikrint, technikos lygį. Na, o aš, kai nedalyvauju, tai man egzaminai padeda pasitikrinti savo kovinį lygį. Tai aš už sunkius egzaminus - jei jų nebus, taip niekada ir nesužinosiu, koks tas mano lygis Nes egzamino metu stresuoju, per patį pirmą net tunelinis mąstymas buvo atsiradęs, taip adrenalinas siautėjo Ir jei niekada nebūčiau to patyrus, sunkiau būtų su tuo adrenalinu dorotis tam tikrose gatvinėse situacijose... Na ir šiaip, kai egzai sunkūs, tai išmoksti žmogus save vertint kažkiek, pasianalizuoji, ko tau trūksta, neini "na ura", be to, labiau per trešas stengiesi, nes tokie jau yra tie žmonės, kartais ir pasimuliuot norisi ir ką, o kai žinai, kad egzas ant nosies ir ten visai nenorėsi apsijuokt prieš gerbiamą publiką, tai ir pasitempi, ir papildomai pasitreniruoji... Klausiantiem - o prasmė? Nu ant širdies malonu

Stripuli as irgi taip galvoju kad mano kelias geriausias ir teisingiausia ,nes as ji pasirinkau  ,bet is kur zinai kad kiti keliai lengvi ,tai y su nuolydziu ,jeigu jais nesi bandziusi kopt  .Nu liaudiskai tariant  is kur gali zinot kad tavo zmona geriausia ,jei viena karta tesi vedes  .O dell prasmes  prasmes ner ,nu ant sirdies malonu 

[stripulis]

Iš kur gali žinot, kad narkotikai blogi, jei nesi jų bandęs? Iš kur žinot, kad nukritęs iš 12 aukšto užsimuši, jei nebandei? O šiaip - visko gyvenime neišbandysi. Kadangi mane tenkina tas status ir akmenuotas kelias, aš juo ir lipu. Kai ims nebetenkint - pasidairysiu su nuolydžiu... Jei ims nebetenkint O dėl žmonos - kad ir kurią beišbandytum, su visom bus rūpesčių Bet čia ne man filosofuot - kaip tai žmonos neturiu ir net nesiruošiu turėt 

[Saxum]

Nu kaip... Iškritau iš labai aukštai.... Supratau, kad galiam ir gyvent... Gyvas likau.... Net dukra dar po to gimė

Bet daugiau nebenoriu krist, bijau aukščio... Pažinau tą blogį.... Nu nemanau, kad tai geras pavyzdys.... Jei nevartojau narkotikų, iš kur žinau, jog tai blogai? Gerai.... Viename mano gimtadienyje žmogus baliavojo, kitame tik mintyse jį prisiminiau ir palinkėjau... tikrai į jo laidotuves negalėjau nuvykt

[stripulis]

Saxum, atsiprašau, tikrai nenorėjau užmint ant skaudamų vietų...  Pataikiau, kad geriau nė nereikia...