Pagrindines diskusijos > Karyba

Partizanų kovos

(1/9) > >>

Dariuz:
Radau įdomią vieno Lietuvos pokario partizano susišaudymo istoriją
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
Istorijos komentatoriai ginčijasi dėl istorijos tikroviškumo.
Būtų įdomu sužinot ypač Skeptiko nuomonę, o gal ir kiti įvertins šį atvejį.
Taip pat gal išsivystys tema apie šią kovos rūšį (jei dar nebuvo  :oops: ). Jei moderatoriai manys, kad čia bazaro tema, meskit ją kur priklauso.

Skeptikas:
Apie partizaninį karą ir partizanų taktiką pašnekėt tikrai galima - reiškinys tikrai įdomus, ir įrodantis, kad kovojama ne skaičiumi, o mokėjimu ;) Nereikia pamiršti ir sąlygų, kuriose vyrai (nesiginčysim teisūs jie buvo ar ne) kovojo už tai, kas jiems brangu - paskutinius Lietuvos partizanus tik apie 1950 metus sugebėjo išgaudyti. Kita vertus, be eilinių žmonių paramos partizanins judėjimas pasmerktas žlugti.

Šiuo atveju keletas išvadų:

Pirma - iš aprašymo aiškiai matosi kokiu atstumu paprastai vyksta susišaudymai miškingoje teritorijoje - retai atstumas viršija 50-100 m. paprasto šaulio (ne snaiperio) atveju.

Antra - kad vienas LAUKE ne karys, o miške - gali būti labai įvairiai. ;)

Trečia - pasirinkti taikiniai bent jau dviem iš keturių atvejų buvo tikrai tinkami - vadovaujantis-koordinuojantis personalas, šūnų instruktorius. T.y. žmonės, kurie kėlė duidžiausią grėsmę persekiojamajam.

Ketvirta - Reikia visados palikti priešui landą pabėgti. Neturėdamas ką prarasti žmogus tampa pačiu pavojingiausiu žemės plėšrūnu.

Beje, pas TSRS partizanų "gesinimu" irgi ne lochai užsiminėjo, tą tenka pripažinti. Yra tekę skaityti ir prisiminimų ir pagal tikrus faktus rašytų grožinių kūrinių - labai įdomių dalykų rasti galima. Jei kam įdomu kaip buvo kovojama su partizanais, galėsiu įmesti nuorodą. 

P.S.: istorijos tikroviškumas man asmeniškai jokių abejonių nekelia.

 

Dariuz:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba PrisijungtiApie partizaninį karą ir partizanų taktiką pašnekėt tikrai galima - reiškinys tikrai įdomus, ir įrodantis, kad kovojama ne skaičiumi, o mokėjimu ;) Nereikia pamiršti ir sąlygų, kuriose vyrai (nesiginčysim teisūs jie buvo ar ne) kovojo už tai, kas jiems brangu - paskutinius Lietuvos partizanus tik apie 1950 metus sugebėjo išgaudyti. Kita vertus, be eilinių žmonių paramos partizanins judėjimas pasmerktas žlugti.

Šiuo atveju keletas išvadų:

Pirma - iš aprašymo aiškiai matosi kokiu atstumu paprastai vyksta susišaudymai miškingoje teritorijoje - retai atstumas viršija 50-100 m. paprasto šaulio (ne snaiperio) atveju.

Antra - kad vienas LAUKE ne karys, o miške - gali būti labai įvairiai. ;)

Trečia - pasirinkti taikiniai bent jau dviem iš keturių atvejų buvo tikrai tinkami - vadovaujantis-koordinuojantis personalas, šūnų instruktorius. T.y. žmonės, kurie kėlė duidžiausią grėsmę persekiojamajam.

Ketvirta - Reikia visados palikti priešui landą pabėgti. Neturėdamas ką prarasti žmogus tampa pačiu pavojingiausiu žemės plėšrūnu.

Beje, pas TSRS partizanų "gesinimu" irgi ne lochai užsiminėjo, tą tenka pripažinti. Yra tekę skaityti ir prisiminimų ir pagal tikrus faktus rašytų grožinių kūrinių - labai įdomių dalykų rasti galima. Jei kam įdomu kaip buvo kovojama su partizanais, galėsiu įmesti nuorodą. 

P.S.: istorijos tikroviškumas man asmeniškai jokių abejonių nekelia.

--- Baigti citatą ---
Na ne visi šventi ir partizanai buvo. Teko skaityt ir apie tokius jų darbelius, kaip maisto atėmimus iš paprastų žmonių, savo šališkus teismus dėl kolaboravimo su sovietais su sušaudymais ar padegimais ir pan. "Šeimoje ne be išgamų" - kaip rusas sako. Bet mane iš tikro stebina tas ryžtas ir gebėjimas gana ilgai išbūti "opozicijoje" karts nuo karto dar ir žalos priešininkui padarant.

EzysGazuotas:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba PrisijungtiNa ne visi šventi ir partizanai buvo. Teko skaityt ir apie tokius jų darbelius, kaip maisto atėmimus iš paprastų žmonių, savo šališkus teismus dėl kolaboravimo su sovietais su sušaudymais ar padegimais ir pan. "Šeimoje ne be išgamų" - kaip rusas sako. Bet mane iš tikro stebina tas ryžtas ir gebėjimas gana ilgai išbūti "opozicijoje" karts nuo karto dar ir žalos priešininkui padarant.

--- Baigti citatą ---
Todėl ir Skeptikas aiškiai parašė, kad nesigilinam, kiek jie buvo teisūs ar ne, nes juodas bazaras čia gali gautis...


O dėl pačios istorijos, ji ir man atrodo neišgalvota.

OSU:
Skeptiko žadėtą nuorodą pamatyti būtų idomu.

P.s. Nors 1950 išnaikino daugumą, likučiai slapstydavosi dar ilgai. Pvz. paskutinį partizaną Antaną Kraujalį nušovė tik 1964 m.

Navigacija

[0] Žinučių sąrašas

[#] Sekantis puslapis

Eiti į pilną versiją