vat čia ir prasideda mano problemos... nes vis pasiseka užtaikyti arba į kietesnį paviršių, pvz alkūnę, arba kliūtis atsiranda anksčiau, kol kumštis nesugniaužtas, tada jau kenčia smiliai...
Todėl ir būtina neužsigazuot, nepyk jau, Gazuotas, už kalambūrą

Geriausi rezultatai gaunami tada, kai treniruotės metu yra įvykdoma keletas sąlygų:
a) dirbama su apylygiu partneriu
b) stengiesi ne apgaut/sumušt, o tiksliai pataikyti kur reikia ir kaip reikia
c) neviršyji tempo, kuriame sugebi kontroliuoti savo kvėpavimą, judesius ir priešininko reakcijas (vėliau tempas, žinoma, auga)
Idealu, jei dar yra trečias - "sekundantas", kuris neleidžia per daug uždidinti tempo, kas atsitinka neprižiūrimiems sparinguotojams visiškai natūraliai
