va dėl tų laužimų parteryje, jujutsu senovėje naudojo policija ir naudojo ne varžybose, tai kaip realioje kovoje bovo galima panaudoti pvz.: tą achilo sauzgyslė tempimą, kai pats ant žemės atsiguli.
Nori nuliūdinsiu?
Pirma, tai pamiršk tas pasakaites apie “senovės policiją, samurajus ir pan.“ Jas tu trauki iš dabartinių jujutsu mokyklų tinklapių ir meistrų, kurie turi tikslą parduoti tau savo produktą. Geriau pastudijuoti iš tikro to meto kontekstą, prieš ką nors kalbant:
a) jujutsu, kaip stilizuota ir per Ryu (mokyklas) dėstoma disciplina pradėjo vystytis tik Tokugavos periodo pradžioje; t.y. nuo 1600 metų (remiantis dr. Dzigoro Kano). Europoje gi, pastebėsiu, jau toliau buvo pažengta šia linkme per kelis šimtmečius.
b) policines funkcijas senovėje (jei laikysime bent jau Edo periodą, minėtinas Tokugavas 1600-1868) atlikdavo pati regiono valdytojo kariauna, samdyti bushi (samurajai - jei tas artimiau). Jiems tas tavo jujutsu - paskutinėje vietoje buvo, nes visada galima ekaluojantį konfliktą prasčioką karduku šmaukštelėti, o iki tokio lygio jį eskalavęs karys (bushi) - ir pats jau būna savo kataną išsilupęs iš už diržo, tad veiksmai jo atžvilgiu yra adekvatūs.
c) policines funkcijas sostinėse (Edo ir Kyoto) gi atliko... Ne, čia tai išvirsite ir nepatikėsite, tačiau tenka susitaikyti - NINDZĖS!
Iga klanas atsiuntė Nihyaku-gumi (200 barbosų), o Koga tam reikalui sukrapštė Itihyaku-gumi (100 juodmarškinių). Beje, jie ir už artileriją, tarp kitko, buvo atsakingi.
d) viešosios policijos funkcijas gi atlikdavo kvartalo seniūnas su savo parankiniais (tokia milicija). Tarkime, koks nors popierinių vėduoklių amatininkų cechas prižiūrėjo savo kvartalą, kad nepasirodytų svetimi (iškart informuodavo valdžią) ir kad nesukeltų problemų. Jei nesusitvarkydavo patys, tai greit atvarydavo minėti daimyo samurajai, kurie kardais pasišvaistydavo, jei gražiuoju nesusitardavo - ir tuo viskas pasibaigdavo. Koks čia tau dar jujutsu?...
e) Meiji pradžioje (t.y. nuo 1868 metų) buvo pradėta kurti toji policija, kuri mums įprasta ir suprantama. Ir tik tada samurajai (tame tarpe ir žinomas Daito-ryu sukūrėjas Sokaku Takeda) pradėjo rengti kursus ir atsijoti veiksmus, tinkamus pagal galiojančius įstatymus ir kuo mažiau traumingus (čia itin išsiskyrė aiki-jujutsu, kaip iš anksto pritaikytas policiniams veiksmams dvaro aplinkoje). Tas šiuolaikinis jujutsu ir yra labiausiai dėkingas ŠIAM periodui, kas jau nėra senovė, o modernieji amžiai. Ir šiam periodui dėkingi visi dziudokos, nes iš tos makalynės buvo galima dar ir sportą - dziudo - sukurti.
O mūšio lauke - tai juolab nebuvo vietos jujutsu, nes ten kalbėjo dalinių manevras, ugnies galia, karių skaičius, ginklai...
Antra, tai dėl tų sausgyslių... Matai, dziudo ligi šiol skausmingi veiksmai kojoms nėra leistini (ir net nestudijuojami!!!), o visi UFC ir pan. renginių gerbėjau tau ir patvirtins, kad tie patys Grace ir visas jų BJJ kojų skausmingų veiksmų mokinosi iš... rusų!...
Konkrečiai - Taktarovo, kuris parodė “tradicionalistams“ tokį išmislą kaip sambo. Į jujutsu jis atėjo jau vėliau, tik buvo pateiktas kaip “savas“ ir “čia jau nuo seno buvęs“...
Jei čia, kur nors buv. SSRS teritorijoje, matei jujutsu veiksmus Achilo sausgyslei - tai sveikinu: sambistai surado sau tinkamesnes ir labiau perkamas visuomenės akyse “pižamas“, perbėgdami į jujutsu. Kaip, beje, ir mūsų Soke Saxum anksčiau minėta jujutsu mokykla, priklausanti Lietuvos Džyjūdžitsu ir Kobudo federacijai. Mokytojas jos - taigi sambo mokėsi sovietinėje milicijoje, kokia ten dar jujutsu?..
Atemi waza aš esu tokį paaiškinimą skaitęs, kad ten yra smūgiai į jautrias kūno vietas(kaklą, akis, sanarius) ir visokie tų jautrių vietų paspainėjimai.
Ir vėl “esu skaitęs“... Gerai, kad skaitai. Blogai, kad dar nepakankamai.
Sakau gi - atemi buvo (kai samurajai pagaliau šarvus į kamarą pasidėjo apie Edo periodo vidurį), tačiau TOKIĄ REIKŠMĘ, kaip dabar yra, jie gavo tik karate bumo dėka (minėto klubo programa - tai grynai a-la shotokan nurašyti techniniai normatyvai).
Va ir visas tavo jujutsu...
