Dėl savigynos tai turbūt reiktų ir eiti į kovinės savigynos kluba.
Tai bus sambo. Kaip taisyklė.
Antra, labai teisingai pastebėjo Pugzlys: jei yra KOVINĖ savigyna, tai yra, matyt, dar ir sportinė (na, iš bėdos tiktų sportinė sambo), bet...
Kažkaip juokingai skamba “pjaunantis plaktukas“ arba “obliuojantis atsuktuvas“...
Nors man atrodo, kad kiekvinas kovos menas yra daugiau ar mažiau tam tinkamas svarbu mokėti pritaikyti veiksmus.
Svarbu pasistegti, kad jų NEREIKTŲ taikyti! TAI - bus savigyna.
O kovos meno paskirtis nėra savigyna. Savigyna kovos mene - šalutinis produktas. :?
O, apie džiuditsu tai aš tik skaičiau (gal ne viska teisingai supratau angliškai) ir tenrašo kad yra smūgiai ir kojom ir rankom, yra ginklai, parteris. Gal patys paskaitykit [http://www.usadojo.com/aboutjujitsu.htm]
Čia marketingas. Jau rašiau aukščiau.
(galėtumėt ir jūs savo tinklapyje panašu stilių aprašyma įdėt)
Kaip tik vakar paleidau per “gūglę“ savo straipsnio paiešką.
Liūdniausia, kad radau net dvi nuorodas, bet nei viena neatsidaro (server is not responding).
Jei jauti informacijos badą, tai iš bėdos gali paskaityti mūsų puslapyje (ne forume!) Skaitykloje prie Kovos menų skyrelio patalpintą Makoto straipsnį apie aikido vietą Budo hierarchijoje. Ten šiek tiek ir apie jujutsu yra.
Ir dar kodel federacija džiuditsu ir kobudo , tas kobudo prie ko ?[/list]
Kobudo - tai “mažieji kovos menai“. Terminas skirtas apibrėžti pagalbinių priemonių naudojimą, kaip kario (bushi) pagalbinį arba pakeičiantįjį ginklą. Bushi - ne visai samurajus...
Samurajus - tai bushis tarnyboje, bet roninas gali būti irgi bushi...
Kitaip tariant, pagrindinis kovos ginklas kariui tada, kaip dabar automatinis šaunamasis ginklas pėstininkui, buvo:
a) lankas - šauliui (kaip ir dabar šaunamasis ginklas, leidžiantis per atstumą naikinti priešo gyvąją jėgą),
b) ietis - pėstininkui (beje, durtuvas, ponai, buvo sugalvotas padėti apsiginti šauliui, muškietininkui ar arkebūzininkui, nuo netikėtos atakos mūšio metu, dažniausiai kavalerijos... Ir sugalvotas jis - mūsų protėvių Abiejų Tautų Respublikoje! Tik po to, kai mūsų legendinis, genialusis ir... šiek tiek avantiūristinis didysis etmonas Jonas Katkevičius tą pritaikė ant švedų, kurie jau vėliau tapo geriausia kariauna Europoje, jis per švedus ir buvo tiek išpopuliarintas; lietuviai ir lenkai gi durklą kišo į vamzdį, o švedai paskui prigalvojo jį prikabinti prie vamzdžio šono),
c)naginata - kavaleristui (tai kaip ir ištiesintas dalgis, kas irgi buvo baisus ginklas caro kariaunai per 1832 metų sukilimą Lietuvoje, tačiau Japonijoje tai kaip ir kardas prie ietkočio - nuo žirgo taip lygiaverčiai pasieki besipriešinantį ietininką, nes ištiesta ranka su kardu jo nesiekia elementariai).
Vėliau, nuo Tokugawa laikų (1600 m.), kai visi karai ir ginkluoti vaidai buvo elementariai diktatūros būdu užspausti (žr. Bros Tito, Sadam Husein... gal net savo laiku - Mindaugas bei Traidenis), šarvų ar mūšio lauko ginklų nešiojimas savaime pažeistų įstatymą, tad labai išpopuliarėjo lig tol antrarūšiu mūšio lauke laikytas ir naudotas kardas: katana - atvirai vietovei ir pagrindinė priemonė, bei wakizashi - patalpoms ir grūstims (tiesiog trumpesnis).
O tie, kas nepriklausė Bushi (karių) kategorijai, neteko LUOMINĖJE ir KODIFIKUOTOJE PER PRIEVARTĄ visuomenėje teisės nešioti kardo (iš čia ir ta “kardų medžioklė“, kurią iškraipytai pripaišo kaip faktorių, lėmusį karate atsiradimą). Ironiška čia tai, kad tiek Oda Nabunaga, nacijos vienytojas, tiek ir didysis siogūnas, įvedęs diktatūrą nuo 1600 m. iki Meiji epochos 1868 m. - Ieasu Tokugava - padarė karjerą “nuo liaudies“, pradėję kaip paprasti pėstininkai...
Ir va nuo šio laikmečio Dr. Dzigoro Kano, dziudo sukūrėjas, kaip tik ir pradeda skaičiuoti realų jujutsu atsiradimą! Norite su juo pasiginčyti?...
Logiška: jei įstatymas ir tvarka draudžia karus, tai “bajoras“ gali garbę ginti tik savo turimais dviem ilgaisiais peiliais (čia prisiminkite Laukinius Vakarus, kur pionieriai turėjo irgi du tam skirtus ginklus: šautuvą, dažniausiai vinčesterį, ir revolverį - koltą, kaip taisyklė
). Tačiau savigynoje visada yra toks dalykas kaip... BŪTINOJI gintis. Ir va čia tai jau tikrai reikia mokėti kartais ir ne galvas kapoti, o tiesiog snukius talžyti arba...
Policija tais laikais kaip tik ir išsitobulino visą sulaikymo ir laužymo techniką. O prieš kardus pradėta naudoti kobudo: jutte, kusari, tomfa...
Žemesnieji luomai, tarp kitko, buvo irgi militarizuoti, struktūra buvo karinė, su vyresniaisiais, pavaldumu ir pan. Ir jie pradėjo naudoti po ranka kasdien pakliūnančius įrankius: kama, nunchaku, net miestiečių ilgosios pypkės ir pan. Grynai savigynos tikslais (ir dabar gi niekas jums neleis įsigyti kalašnikovo, ar ne?).
Tas ilgainiui išsivystė iki meno, kaip įprasta, bet rimto ir garbingo meno vardo negavo, likdamas “mažuoju“ - Ko Bu - Jutsu, kas vėliau pakeista į Do.
Taip kad jujutsu vystymasis ėjo lygia greta su kobudo. Nes, jei rimtai, iki Tokugavos taikos amžiaus samurajui visa ta jujutsu nelabai ir aktuali buvo...
Kaip ir dabar kariai mūšio lauke naudoja visai padorų arsenalą, nelabai lįsdami į kontaktinę kovą. Tuomet kontakto buvo daugiau, bet...
Ką gali plikos rankos prieš šarvus?
Nereikia tikėti mitais. Atsiprašau, kad išsiplėčiau, bet kartais diskusijai reikia į tą patį klausimą pažvelgti kitu kampu, o tai įmanoma tik suvokiant kontekstą.
O federacijos kūrėjams pasirodė, kad jujutsu su kobudo labai gerai dera. Ir puiku, tiesa?..
