Vasaros pertrauka mano tampymuisi nė kiek nepamaišė, nes po vasaros dar geriau prasitampiau. Neseniai skaičiau literatūrą, kad smegenys pripranta prie tam tikros kūno padėties. Pvz. kadangi visada sėdint, miegant einant ar pan. kojos pasislenka tik tiek kiek joms reikia tam darbui atlikti, tai smegenys tą kūno padėtį išsaugo, o kai kojas nori praplėst, tai priešinasi su visom sausgyslėm ir smegenys, nes tokia kūno padėtis kaip išskėstom kojom yra nepriimtina smegenims. Pvz. kai prasitampiau kažkiek iki vasaros, smegenyse dar užsiliko tos kūno padėties atvaizdas, o po vasaros jis vėl buvo atgamintas. Na kažkas panašaus čia. Kaip ir visurt - kūnas prisitaiko prie jam "primestų" sąlygų ir literatūroje būtent nurodoma, kad didžiausią reikšmę vaidina ne sausgyslės, o būtent smegenys. Todėl nusiteikimas/motyvacija/tikėjimas gali daug daugiau pagelbėt negu dažnas tampymasis. Bandau aš šitą metodiką, žiūrėsiu, ar veiks ar ne. Dabar sistemingai tampausi + bandau nuteikt save. Dar dirbt dirbt ir dirbt, rezultatas gal kada nors ateis.
