Turiu dvi skirtingas nuomones, o kuri teisinga - nors imk ir persiplėšk... Visgi laimi svaikas protas: koks tikslas save žaloti? Juk gyvenimas nėra toks ilgas, nepajusi, kaip sueis 50, 60 metų... Tuomet jokie grūdinimai nepadės. Kita vertus, kaip Sei-i kažkada išsireiškė: "ar įmanoma užsigrūdinti nuo kandimo"? Arba kaip pridurčiau, nuo smūgių į tarpukojį , į kaklą, į akį...
Manyčiau, kad grūdinimas labiau aktualus tik varžyboms, tačiau gatvėje tai gali visiškai jokios naudos neduoti. Juk gatvėje nebūtinai tau smūgiuos taip, kaip tu įpratęs priimti smūgį treniruotėse. Merfio dėsniai ir čia veikia. Taigi, gal geriau tą laiką skirti smūgio blokavimo technikai šlifuoti, nei grūdinimui, nes juk įvaldytas blokas niekur neišgaruos, o užgrūdintas kaulas ar raumuo, negrūdinamas savo atsparumą praranda... (Kažkada sugebėdavau butelį nuo alaus į kojos kaulą sudaužyti, tačiau dabar tikrai nerizikuočiau...)
Kita vertus, pernelyg didelis pasitikėjimas užgrūdintos kūno vietos blokavimo sugebėjimu, gali apdegti. Sutikęs neįprastos technikos priešininką, gali labai nusivilti, nes "jis mūgiuoja ne taip ir ne ten"!!!
