Pradėsiu nuo galo...
O tai 'Hinajana' terminas tau netinka? Tai sanskritinis terminas, kuris tai ir reiškia. O jei rimtai, pirmumo, antrumo ar trečiumo skirstymai neturetų būti aktualūs praktikuojančiajam.
Geros dienos
Nelabai noriu veltis į teologinį ginčą, bet ar Therevada kartais ne visai kas kita, nei Hinajana?...

Geras komentaras, Akira.
Galėtum tu savo komentarą įdėti...
Taip, visu pirma 
Kad jau ne pirma žinutė šioje temoje, tai kaip ir ne “visų pirma“...
Žodis 'meditacija' dabar apima masę.
Bandžiau sakinio struktūrą išsiversti į kelias man žinomas kalbas - vis tiek nieko nesupatau...
Induistai, budistai, net krikščionys sako turintys savąją meditaciją. Jau nekalbu apie visokias naujosios bangos dvasines praktikas (pvz Ošo), kur viskas miksuota permiksuota,pridėta ištraukta, sumaišyta ir atskiesta. Ir ežiui aišku, kad jų metodai ir tikslai skirtingi.
Matyt, nesu tame gezas - ežiai ir jų kaladės “nevež“...
Kažkur pačioje pradžioje Pūgžlys jau išdėstė esminius skirtumus tarp sąvokų.
Kunigai sėdi kontempliuodami,Krišnaitai kartoja savo dievo vardą. Kažkas buvo užsiminęs, kad Mahajanos budistai irgi medituoja į dievybes.
Su dievais ne tik mahajaniečiai kartais pasišneka.. Viskas priklauso nuo stogelio nučiuožimo laipsnio...

Informacijos stoka matyt.
Gal tiesiog skirtumai interpretacijose?...

Budizmas yra įpatinga religija būtent tuo, kad dievo savokos čia tiesiog nėra. Nesvarbu, ar mes kalbėsime apie Mažąjį, Dydįjį ar Deimantinį kelią.
Nesutikčiau.
Tam ir panaudota išsireiškimas “dievybė“, kad nepainioti su krikščionišku dievo arba dievybės supratimu!
Bodhisatvas galima vadinti dievybėmis?...

Ar negalima? O jei taip - tai kas jos yra?... VIENU žodžiu!...
Apie naujasias dvasines mokyklas ir kalbėti neverta. Ir su ufonautas rišasi, ir su betkuo dulkinasi seksualinius blokus pramušdami, ir t.t. Ir visi tai vadina meditacija.
Tantrinis seksas yra visai smagus užsiėmimas, kaip sakė Dalai Lama. Gaila, kaip jis prisipažino, kad jis pažįsta vos kelis tikrai tą darančius - iš visų užsiimančių krušimusi, prisidengiant tantra...
Bet tema ne apie tai. Apie meditaciją lyg ir...
Kovos menai ir meditacija, manau, turi tiesioginę sąsają.
Ne tik kovos menai... Ir arbatėles palakti galima meditaciniais tikslais...
Tai, kad istoriškai tie du reiškiniai (dvasinė praktika ir kovos menai) buvo persipynę minėti tikrai nereikia.
O gal reikia?

Aš taip bandau prisiminti Kvantuno armijos “dvasinius“ samurajų žygdarbius Antrąjame pasauliniame kare... :?
Kalbant apie Japoniją, Kendo (kardo kelias), (iaido) kardo ištraukimo kelias,
Iaido - ne vien kardo! I-ai principai yra ne vien kardui taikomi, kur jie vadinasi Batto-jutsu tarp kitko, o taikomi ir kituose Budo...

Kaip koks Kiai principas - ne tik karate, kur suvokiama kaip “rėkimas“ (nors su tuo mažai ką bendro turi), bet aikido ar aikijujutsu. :?
(kiudo) šaudymo lanku kelias ir masė masė kitų neatsiejami nuo dzeno savokos.
Zen pasaulėžiūra tiesiog darė įtaką Bu-jutsu praktikuojantiems Bushi_ams...

Bet ne todėl, kad pats menas yra neatsiejamas nuo to!
Yra “masė masė“ kovos menų, kuriuos praktikuoja ne vien tik KITOS pakraipos budistai (muaythai, tarkime), bet net ir musulmonai (tame tarpe ir kai kurios kinų ciuanfa mokyklos!!!), konfucianistai, daosai (kur tas Zen yra taiczy, tarkime, arba Bagua???), krikščionys (FMA) ir visiški bedieviai (pvz. nindzės su savo Shugendo...

).
Taip kad nedrįsčiau jau taip kategoriškai teigti “neatsiejami“. Susiejami - jau greičiau taip. Gali ir nebūti siejami - nuo to per daug niekas ir nesikeis...
Dzenistai sako, kad meditacija- tai proto higiena
Aha, kartais naudinga apsivalyti nuo šiukšlių makaulėje... :poke:
Meditacinės praktikos dėka tavo sąmonė nėra pasiklydusi tarp kalno baimių, prisiminimų, planų, vilčių ir kitų dėmesį bei sąmonę pildančių faktorių.
Susikaupimo dėka - irgi. Jei moki sutelkti dėmesį, kitaip tariant. Tam medituoti visai nereikia!..
Galop, ir Pūgžlio mintis pradžioje tai rodo...

Tas nuolat minimas mąstymas nemąstant, manau ir yra būtent clear mind,
Ne, tai - “no mind“ (angl.), “uvej“ (kin.)...
O tavo minėti dalykai yra Mizu-no Kokoro (jap.)...

tai proto būsena, kai gali efektyviausiai reaguoti į aplinką. O to ir reikia kovos menuose, manau.
To reikia pirmiausiai gyvenime. Blaivaus proto ir sveikos nuovokos...
Nes nuo senų laikų skaitomose knygelėse apie skirtingus kovos menus pyktis pavyzdžiui minimas, kaip kovotojo priešas numero uno.
“Spyriai - tai kontroliuojama neapykanta“...

Ir žinai, kas tai pasakė?
Bruce Lee. Taip, tas pats “filosofijos magistras“...

Ir jaunimui vis dar pažįstama kovos meno legenda...
O jei pažiūrėti geriau Sun Tzu? Ar Miyamoto Musashi?...

O jei pasidomėti kokiu nors Danzan-jujutsu arba Hakko-ryu jujutsu?..

Matei, kiek ten yra AGRESIJOS pagrindinėje strategijoje?
Jau nekalbu apie karate ar vinčunį kokį..
Pyktis - gerai. Nekontroliuojamas arba prieš save nukreiptas įniršis - blogai!...
Nes jis užpildo visą kovotojo RAMą, ir nelieka operatyviosios atminties adekvačiai reakcijai į staigiai besikeičiančias situacijas kovos metu.
Tavo RAMą adrenalinas atjungia, ne pyktis...
Budistinė meditacija kaip tik ir apvalo sąmonę nuo tokių šiukšlių.
Galėtų ji nuo kitokių šiukšlių apvalyti...

Kiek teko girdėti,
Gandais vadovaujiesi?...

kovos menų treniruočių pradžioje naudojamos paprsatos theravados meditacijos metodai, pvz. elementarus koncentravimasis į kvėpavimą. Ką tai duoda?
NIEKO neduoda!
Ar tu nori pasakyti, kad 2-3 minučių ta “meditacija“ pradžioje prie komandos “Mokuso!“ - ir yra MEDITACIJA???
O dar realiau pasižiūrėjus, tai kovos menuose IŠ VISO nėra nei dvasingumo (kur tu jį matei???), nei kas jį sieja su meditacija. Puikiausiai viskas veikia ir be savo galvos kvaršinimo tokiomis “meditacinėmis praktikomis“...
Jei neveiktų, tai... Ar kuris jūsų čempionas pasakė, kad prieš kokį čempionatą ilgai medituodavo?...
Ne!
Jis svarsčius kilojo, bėgiojo ir sparingais užsiėmė - iki nukvakimo!
Va kur jo visa meditacija buvo...
Kaip ir visų kitų meistrų, nedalyvavusių sporte! Akis prasikrapštykite ir pasidomėkite savo patriarchų jaunystės laikų treniruočių metodais bei būdais!
Net visi aikido didmeistriai SVARSČIUS kilojo! Meditacija jiems buvo... na, net nežinau kurioje vietoje, bet labai arti ano galo...
Kai ateini į užsiėmimus ir kelias minutes darai tik tai, jog seki, kaip oras įeina į kūną ir palieka jį, tu tartum atkerti darbo nemalonumus, pirmo pasimatymo saldumą, perpildytą troleibusą, kuriuo važiavai ir kitus stipresnius dienos įspūdžius, kurie tave gali blaškyti užsiėmimo metu ir tuo suteiki sau didesnę galimybę kokybiškiau įsisavinti užsiėmimų turinį, bei mažina tikimybę užsisvaigus savom mintim gauti kulnu i kramtymo aparatą ar bokenu per maumenelį.
Tokius niekus, nes daugiau niekuo juos ir nepavadinsi, naudoja svaisčiodami prie alaus ar arbatos visokie “dvasingi“, kuriems 10 atsispaudimų padaryti treniruotėje sunku arba kiek ilgiau sutelkti dėmesį...
Tada taip - jie visi lenda į meditacijas... Stebuklingos piliulės ieško... Osu!...
Dzenistai dar naudoja stebėjimo meditacijas (matėt turbūt kai sėdi kokiam japoniškam namelyje prieš akmenų sodą ar upelį).
Špokinyčioje su vakarykščiu laikraščiu ir anekdotus skaito...
Nuo lelemantaraus kaupimosi tai skiriasi tuo, kad kaupdamasis tu vieną minčių sukurį keiti kitu (nuten prasideda 'aš busiu stiprus kad primuščiau visus, kurie sako, kad aš negražus').
Aha, jums visiems tuo save įtikinėti ir APGAUDINĖTI yra lengviau, nei pradėti daryti tuos pačius atsispaudimus...
Tada ir apie “psichologinį pranašumą kovoje“ galima pasvaisčioti...
O to, kai tu tiesiog koncentruojies i kvepavima, tavo stikline ištuštinama naujo užsiėmimo turiniui.
Vienas šiukšles kitomis - galima ir taip pasakyti...
Be abejo yra masė meditacijos metodų. Bet kovos menų mokyklose, kiek žinau, nebudistinės meditacijos nenaudojamos.
Tikrai???...
Kada nors “sufijų šokiais“ pasidomėk, ir kam jie buvo naudojami.
Arba kokiais berserkais...
Arba kokiais “meditaciniais metodais“ Al Queda savo smogikus ruošia... Turbūt, irgi medituoja zazene?...

Ir budistinės aišku ne visos.
Na, taip - priklauso nuo sektos...
Deimantinio kelio budizmas dabar vyrauja tik Tibete ir aplink kažkiek. O apie Tibetiečių kovos menus nelabai ką žinau
))
Jie ir patys apie tai nelabai ką žino...
Nu va, pasidalinau.
Tai - domo arigatoo gozaimashita, sensei...
Šenkėti apie tai visada lengviau. Kaip ir apie ki.
Klausimas kitoks: ne ką sakai, o ką PARODYTI gali???
Aišku, dvasingumo iš užančio neišsitrauksi. Kaip Borisas Grebenščikovas dainuoja: “Ach, nie chylo byt duchovnym - v golovie odni kriesty“...
Kitaip tariant, jei tai PIKTAS komentaras, tai įrodyk, kad jis mano priešas Nr. 1?...

Spėju, kad greičiau jau tavo priešas. Ego vardu...
Tuo ir pabaigsim.
Noriu rimtos temos, arba SAVAIS žodžiais ir MINTIMIS, o ne perskaitytų kontepliacijų “copy/paste“ tipo... :?