Meditacija

[Baisu]

Buvo klausimėlis, kodėl nėra skiriama dėmesio meditavimui ant Lietuvos...
IMHO viskas yra labai paprasta - daugelis sensėjų, instruktorių ir meistrų yra augę tarybiniais laikais, kur tokios sąvokos kaip meditacija net nežinojom. Tai iš kur tokioms tradicijoms ant lygios vietos atsirasti.

Labai gerai matosi ta "***" ir individualistinė kultūra treniruotėse, kur ateina daug naujokų - daugumai jų treniruočių disciplina yra kažkokis keistas dalykas. Pažiūrėjus į nekurias personas atrodo, jog treneris turėtų už juos pasitreniruot
Tai ką jau kalbėt apie visiškai mistinę meditaciją? Užmigtų 90% žmogelių

[Sei-i]

Gyvenime ir be meditacijos yra nuobodžių dalykų, kurių taip pat neprivalu rinktis...

Iš tikro, tai esmė atsakyme į klausimą - o KAM tu medituoji? Kad madinga, kad tai taip ezoteriškai mistiška, kad “ir aš noriu“, kad...?...

Ar kad meditacija, tai - neatskiriama kovos meno dalis?..

Tarp kitko, aukščiau Pūgžlio paminėta jo mėgstama vaikščiojanti meditacija vadinasi ne somnambulizmu, o kinhan (nuo lietuviško “kinkuoti“, eiti pėda už pėdos atsipalaidavus, permetant kūno svorį...    )

Jei nori save įveikti meditacijoje, tai pirmiausia nesistenk savęs versti ar įveikti. Neprievartauk savęs. Ir nenorėk JOKIŲ rezultatų...

[Sei-i]

Buvo klausimėlis, kodėl nėra skiriama dėmesio meditavimui ant Lietuvos...
IMHO viskas yra labai paprasta - daugelis sensėjų, instruktorių ir meistrų yra augę tarybiniais laikais, kur tokios sąvokos kaip meditacija net nežinojom. Tai iš kur tokioms tradicijoms ant lygios vietos atsirasti.

Labai gerai matosi ta "***" ir individualistinė kultūra treniruotėse, kur ateina daug naujokų - daugumai jų treniruočių disciplina yra kažkokis keistas dalykas. Pažiūrėjus į nekurias personas atrodo, jog treneris turėtų už juos pasitreniruot
Tai ką jau kalbėt apie visiškai mistinę meditaciją? Užmigtų 90% žmogelių

Mano galva, tai nėra blogų mokinių, o yra tik netikę mokytojai!...

[Baisu]

Labai teisingai pastebėta dėl savęs neprievartavimo.
Pritariu, jog reikia savęs paklausti - kodėl man reikia kovos meno ir  gerai sudėlioti savo vertybių sistemoj tuos kovos meno teikiamus pliusus.
Ir pasirinkti tokį sportą, meną, meistrą, kur būtų malonu eiti. Nes jei sportuosi tik dėl to, kad reikia - vieną dieną viskas atsibos.

Dar dėl nuobodulio pridėsiu - tai yra iš nieko neveikimo kilęs išmislas, tarp kitko gerokai dažniau pasireiškiantis pas merginas. Kažkaip mane labai pjauna tas karalaitiškas požiūris, man nuobodu - linksminkit mane
Kai žmogus turi užsiėmimų ir brangina savo laiką - nuobodulys kažkur pats dingsta, arba tiksliau žmogus kiek subręsta ir sugeba jam įdomia veikla užsiimt.

[Kesagiri]

1.Jei sieki kažkokių rezultatų, tai jau ne meditacija-shi teigini ash esu girdejus,taciau jis man nelabai aiskus...jei zmones nesiekia jokiu rezultatu,tai kokia yra ju motyvacija medituoti?

O kokia tavo motyvacija, kai atsikėlusi anksti ryte pasižiūri per langą ir pamatai: a) tekančią saulę; b) lietingą miestą; c) dar ką nors - ką matai kiekvieną rytą, jei pasižiūri? Gal tiesiog pasižūri - ir viskas? Su mano meditacija gaunasi panašiai. Tiesiog pabūti su savimi. Čia kaip eiti grybauti be krepšio - gal rasi ką nors, gal ne - bet pasivaikščiosi. Pabūsi miške. Pabūsi su savimi.

2.ar jums medituoti yra nuobodu?jei taip,kaip pacioj pradzioj jus susitvarket su nuobodulio problema?ir kaip su ja susitvarkote dabar?

Iš pradžių, kai užknisdavo, tekdavo pakentėti, po to įpratau ir dabar dažniausiai jos nebepastebiu - arba nekreipiu dėmesio.

[Pūgžlys]

Dar dėl nuobodulio pridėsiu - tai yra iš nieko neveikimo kilęs išmislas, tarp kitko gerokai dažniau pasireiškiantis pas merginas. Kažkaip mane labai pjauna tas karalaitiškas požiūris, man nuobodu - linksminkit mane
Kai žmogus turi užsiėmimų ir brangina savo laiką - nuobodulys kažkur pats dingsta, arba tiksliau žmogus kiek subręsta ir sugeba jam įdomia veikla užsiimt.

Kad meditacija kaip tik ir būtų tas "neveikimas" Dėl to ir yra sunku sėdėti, nes protas vis nori kažką veikti - pasikasyti niežtinčią vietą, nueiti ir pasižiūrėti, kas naujo šaldytuve, įjungti TV, paskambinti draugams ir pan.

Kesagiri labai gerai pastebėjo dėl buvimo su savimi.  Kuris iš mūsų galėtų nieko neveikdamas nors dieną kambary išsėdėti?

Fallin Snow, kiek supratau, kalbėjo apie nuobodulį meditacijos metu, todėl užsiėmimo suradimas ar noras, kad kiti linksmintų tuo atveju nelabai tiktų Kas link laiko branginimo ar užsiėmimo susiradimo, tai irgi norėčiau paprieštarauti.

 Protas būtent ir stengiasi "branginti" laiką (lyg jis mums kaip kokie pinigai priklausytų) ar kažkuo (dažniausiai bet kuo) užsiimti, kad tik nereikėtų patiems su savimi būti ir į savo vidų gilintis.   Todėl daug kas ir mėgsta būti visą laiką labai užsiėmusiais - tą padaryti, tam paskambinti, ten nuvažiuoti...  Taip žmonės ir sukasi, kaip voveraitės rate...

Meditacija nėra prieš veiklą!  Veiklos gyvenime neišvengsi, bet tai turi būti sąmoninga, o ne vien tam, jog baisu su pačiu savimi pasilikti.  Kiek aš suprantu, meditacija ir yra kelias save geriau pažinti, skirti laiko savo vidui.

[Baisu]

Pūgžly, aš tai didelio prieštaravimo tarp mūsų minčių nematau...
Ar tai bus meditacija ar kitoks "nieko neveikimas", o pas tave nėra motyvacijos ir nusiteikimo, ir galų gale to laiko skiriamo sau branginimo - nieko ir nesigaus.
Ir sutinku su mintim, jog tas begalinis lėkimas ir reikalų tvarkymas - tiesiog saviapgaulė, nes nelieka laiko sau, t.y. laiko gyventi...

[Pūgžlys]

Pūgžly, aš tai didelio prieštaravimo tarp mūsų minčių nematau...
Ar tai bus meditacija ar kitoks "nieko neveikimas", o pas tave nėra motyvacijos ir nusiteikimo, ir galų gale to laiko skiriamo sau branginimo - nieko ir nesigaus.
Ir sutinku su mintim, jog tas begalinis lėkimas ir reikalų tvarkymas - tiesiog saviapgaulė, nes nelieka laiko sau, t.y. laiko gyventi...

Dabar tikrai matau, kad apie tą patį šnekėjome

[Baisu]

Galiu parekomenduoti M. Norbekovo knygą "Opyt duraka ili kliuch k prozreniyu". Ten nėra kalbos apie meditaciją, tačiau gera ir linksmo stiliaus knygelė apie pozityvų mąstymą, mūsų proto tinginystę ir tą nenorą sau skirti dėmesio.
Manau tai galėtų tinkama knygelė, padedanti pažiūrėti į save ir į supantį pasaulį iš šalies. O turint sveikesnį požiūrį į pasaulį ir save, žiūrėk, ir meditacija ne tokia nuobodi pasidarys...

P.S. Sorry, bet man atrodo, jog į lietuvių kalbą ši knygelė neišversta.

[Sei-i]

MODERATORIAUS PASTABA:

MA pradėtas klausimas daugiau lietė kvėpavimą, o ne meditaciją, tai beatsakinėdamas kaip visada išsiplėčiau ir nusprendžiau pradėti tam atskirą temą:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti
 

[Akira]

Taip, visu pirma
Žodis 'meditacija' dabar apima masę. Induistai, budistai, net krikščionys sako turintys savąją meditaciją. Jau nekalbu apie visokias naujosios bangos dvasines praktikas (pvz Ošo), kur viskas miksuota permiksuota,pridėta ištraukta, sumaišyta ir atskiesta. Ir ežiui aišku, kad jų metodai ir tikslai skirtingi. Kunigai sėdi kontempliuodami,Krišnaitai kartoja savo dievo vardą. Kažkas buvo užsiminęs, kad Mahajanos budistai irgi medituoja į dievybes. Informacijos stoka matyt. Budizmas yra įpatinga religija būtent tuo, kad dievo savokos čia tiesiog nėra. Nesvarbu, ar mes kalbėsime apie Mažąjį, Dydįjį ar Deimantinį kelią. Apie naujasias dvasines mokyklas ir kalbėti neverta. Ir su ufonautas rišasi, ir su betkuo dulkinasi seksualinius blokus pramušdami, ir t.t. Ir visi tai vadina meditacija.
Kovos menai ir  meditacija, manau, turi tiesioginę sąsają. Tai, kad istoriškai tie du reiškiniai (dvasinė praktika ir kovos menai) buvo persipynę minėti tikrai nereikia. Kalbant apie Japoniją, Kendo (kardo kelias), (iaido) kardo ištraukimo kelias, (kiudo) šaudymo lanku kelias ir masė masė kitų neatsiejami nuo dzeno savokos. Dzenistai sako, kad meditacija- tai proto higiena Meditacinės praktikos dėka tavo sąmonė nėra pasiklydusi tarp kalno baimių, prisiminimų, planų, vilčių ir kitų dėmesį bei sąmonę pildančių faktorių. Tas nuolat minimas mąstymas nemąstant, manau ir yra būtent clear mind, tai proto būsena, kai gali efektyviausiai reaguoti į aplinką. O to ir reikia kovos menuose, manau. Nes nuo senų laikų skaitomose knygelėse apie skirtingus kovos menus pyktis pavyzdžiui minimas, kaip kovotojo priešas numero uno. Nes jis užpildo visą kovotojo RAMą, ir nelieka operatyviosios atminties adekvačiai reakcijai į staigiai besikeičiančias situacijas kovos metu. Budistinė meditacija kaip tik ir apvalo sąmonę nuo tokių šiukšlių.
Kiek teko girdėti, kovos menų treniruočių pradžioje naudojamos paprsatos theravados meditacijos metodai, pvz. elementarus koncentravimasis į kvėpavimą. Ką tai duoda? Kai ateini į užsiėmimus ir kelias minutes darai tik tai, jog seki, kaip oras įeina į kūną ir palieka jį, tu tartum atkerti darbo nemalonumus, pirmo pasimatymo saldumą, perpildytą troleibusą, kuriuo važiavai ir kitus stipresnius dienos įspūdžius, kurie tave gali blaškyti užsiėmimo metu ir tuo suteiki sau didesnę galimybę kokybiškiau įsisavinti užsiėmimų turinį, bei mažina tikimybę užsisvaigus savom mintim gauti kulnu i kramtymo aparatą ar bokenu per maumenelį. Dzenistai dar naudoja stebėjimo meditacijas (matėt turbūt kai sėdi kokiam japoniškam namelyje prieš akmenų sodą ar upelį). Nuo lelemantaraus kaupimosi tai skiriasi tuo, kad kaupdamasis tu vieną minčių sukurį keiti kitu (nuten prasideda 'aš busiu stiprus kad primuščiau visus, kurie sako, kad aš negražus'). O to, kai tu tiesiog koncentruojies i kvepavima, tavo stikline ištuštinama naujo užsiėmimo turiniui.
 Be abejo yra masė meditacijos metodų. Bet kovos menų mokyklose, kiek žinau, nebudistinės meditacijos nenaudojamos. Ir budistinės aišku ne visos. Deimantinio kelio budizmas dabar vyrauja tik Tibete ir aplink kažkiek. O apie Tibetiečių kovos menus nelabai ką žinau ))
Nu va, pasidalinau.

[Pūgžlys]

Geras komentaras, Akira.  Tik norėjau paprašyti, kad naudotum terminą Theravada budizmas, o ne "mažasis" kelias.  Vis gi pirmasis budizmo varijantas

[Akira]

O tai 'Hinajana' terminas tau netinka? Tai sanskritinis terminas, kuris tai ir reiškia. O jei rimtai, pirmumo, antrumo ar trečiumo skirstymai neturetų būti aktualūs praktikuojančiajam. Geros dienos

[Sei-i]

Pradėsiu nuo galo...

O tai 'Hinajana' terminas tau netinka? Tai sanskritinis terminas, kuris tai ir reiškia. O jei rimtai, pirmumo, antrumo ar trečiumo skirstymai neturetų būti aktualūs praktikuojančiajam. Geros dienos

Nelabai noriu veltis į teologinį ginčą, bet ar Therevada kartais ne visai kas kita, nei Hinajana?...

Geras komentaras, Akira.  

Galėtum tu savo komentarą įdėti...  

Taip, visu pirma

Kad jau ne pirma žinutė šioje temoje, tai kaip ir ne “visų pirma“...  

Žodis 'meditacija' dabar apima masę.

Bandžiau sakinio struktūrą išsiversti į kelias man žinomas kalbas - vis tiek nieko nesupatau...  

Induistai, budistai, net krikščionys sako turintys savąją meditaciją. Jau nekalbu apie visokias naujosios bangos dvasines praktikas (pvz Ošo), kur viskas miksuota permiksuota,pridėta ištraukta, sumaišyta ir atskiesta. Ir ežiui aišku, kad jų metodai ir tikslai skirtingi.

Matyt, nesu tame gezas - ežiai ir jų kaladės “nevež“...  

Kažkur pačioje pradžioje Pūgžlys jau išdėstė esminius skirtumus tarp sąvokų.

Kunigai sėdi kontempliuodami,Krišnaitai kartoja savo dievo vardą. Kažkas buvo užsiminęs, kad Mahajanos budistai irgi medituoja į dievybes.

Su dievais ne tik mahajaniečiai kartais pasišneka.. Viskas priklauso nuo stogelio nučiuožimo laipsnio...

 Informacijos stoka matyt.

Gal tiesiog skirtumai interpretacijose?...

Budizmas yra įpatinga religija būtent tuo, kad dievo savokos čia tiesiog nėra. Nesvarbu, ar mes kalbėsime apie Mažąjį, Dydįjį ar Deimantinį kelią.

Nesutikčiau.  

Tam ir panaudota išsireiškimas “dievybė“, kad nepainioti su krikščionišku dievo arba dievybės supratimu!  

Bodhisatvas galima vadinti dievybėmis?... Ar negalima? O jei taip - tai kas jos yra?... VIENU žodžiu!...  

 Apie naujasias dvasines mokyklas ir kalbėti neverta. Ir su ufonautas rišasi, ir su betkuo dulkinasi seksualinius blokus pramušdami, ir t.t. Ir visi tai vadina meditacija.

Tantrinis seksas yra visai smagus užsiėmimas, kaip sakė Dalai Lama. Gaila, kaip jis prisipažino, kad jis pažįsta vos kelis tikrai tą darančius - iš visų užsiimančių krušimusi, prisidengiant tantra...  

Bet tema ne apie tai. Apie meditaciją lyg ir...  

Kovos menai ir  meditacija, manau, turi tiesioginę sąsają.

Ne tik kovos menai... Ir arbatėles palakti galima meditaciniais tikslais...  

Tai, kad istoriškai tie du reiškiniai (dvasinė praktika ir kovos menai) buvo persipynę minėti tikrai nereikia.

O gal reikia?    Aš taip bandau prisiminti Kvantuno armijos “dvasinius“ samurajų žygdarbius Antrąjame pasauliniame kare...  :?

Kalbant apie Japoniją, Kendo (kardo kelias), (iaido) kardo ištraukimo kelias,

Iaido - ne vien kardo! I-ai principai yra ne vien kardui taikomi, kur jie vadinasi Batto-jutsu tarp kitko, o taikomi ir kituose Budo... Kaip koks Kiai principas - ne tik karate, kur suvokiama kaip “rėkimas“ (nors su tuo mažai ką bendro turi), bet aikido ar aikijujutsu.  :?  

 (kiudo) šaudymo lanku kelias ir masė masė kitų neatsiejami nuo dzeno savokos.

Zen pasaulėžiūra tiesiog darė įtaką Bu-jutsu praktikuojantiems Bushi_ams...    Bet ne todėl, kad pats menas yra neatsiejamas nuo to!

Yra “masė masė“ kovos menų, kuriuos praktikuoja ne vien tik KITOS pakraipos budistai (muaythai, tarkime), bet net ir musulmonai (tame tarpe ir kai kurios kinų ciuanfa mokyklos!!!), konfucianistai, daosai (kur tas Zen yra taiczy, tarkime, arba Bagua???), krikščionys (FMA) ir visiški bedieviai (pvz. nindzės su savo Shugendo... ).

Taip kad nedrįsčiau jau taip kategoriškai teigti “neatsiejami“. Susiejami - jau greičiau taip. Gali ir nebūti siejami - nuo to per daug niekas ir nesikeis...  

Dzenistai sako, kad meditacija- tai proto higiena

Aha, kartais naudinga apsivalyti nuo šiukšlių makaulėje... :poke:

Meditacinės praktikos dėka tavo sąmonė nėra pasiklydusi tarp kalno baimių, prisiminimų, planų, vilčių ir kitų dėmesį bei sąmonę pildančių faktorių.

Susikaupimo dėka - irgi. Jei moki sutelkti dėmesį, kitaip tariant. Tam medituoti visai nereikia!..  

Galop, ir Pūgžlio mintis pradžioje tai rodo...

Tas nuolat minimas mąstymas nemąstant, manau ir yra būtent clear mind,

Ne, tai - “no mind“ (angl.), “uvej“ (kin.)...  

O tavo minėti dalykai yra Mizu-no Kokoro (jap.)...

tai proto būsena, kai gali efektyviausiai reaguoti į aplinką. O to ir reikia kovos menuose, manau.

To reikia pirmiausiai gyvenime. Blaivaus proto ir sveikos nuovokos...  

Nes nuo senų laikų skaitomose knygelėse apie skirtingus kovos menus pyktis pavyzdžiui minimas, kaip kovotojo priešas numero uno.

“Spyriai - tai kontroliuojama neapykanta“...

Ir žinai, kas tai pasakė?

Bruce Lee. Taip, tas pats “filosofijos magistras“...    Ir jaunimui vis dar pažįstama kovos meno legenda...

O jei pažiūrėti geriau Sun Tzu? Ar Miyamoto Musashi?...

O jei pasidomėti kokiu nors Danzan-jujutsu arba Hakko-ryu jujutsu?.. Matei, kiek ten yra AGRESIJOS pagrindinėje strategijoje?

Jau nekalbu apie karate ar vinčunį kokį..  

Pyktis - gerai. Nekontroliuojamas arba prieš save nukreiptas įniršis - blogai!...  

Nes jis užpildo visą kovotojo RAMą, ir nelieka operatyviosios atminties adekvačiai reakcijai į staigiai besikeičiančias situacijas kovos metu.

Tavo RAMą adrenalinas atjungia, ne pyktis...  

Budistinė meditacija kaip tik ir apvalo sąmonę nuo tokių šiukšlių.

Galėtų ji nuo kitokių šiukšlių apvalyti...

Kiek teko girdėti,

Gandais vadovaujiesi?...

kovos menų treniruočių pradžioje naudojamos paprsatos theravados meditacijos metodai, pvz. elementarus koncentravimasis į kvėpavimą. Ką tai duoda?

NIEKO neduoda!  

Ar tu nori pasakyti, kad 2-3 minučių ta “meditacija“ pradžioje prie komandos “Mokuso!“ - ir yra MEDITACIJA???  

O dar realiau pasižiūrėjus, tai kovos menuose IŠ VISO nėra nei dvasingumo (kur tu jį matei???), nei kas jį sieja su meditacija. Puikiausiai viskas veikia ir be savo galvos kvaršinimo tokiomis “meditacinėmis praktikomis“...

Jei neveiktų, tai... Ar kuris jūsų čempionas pasakė, kad prieš kokį čempionatą ilgai medituodavo?...

Ne!

Jis svarsčius kilojo, bėgiojo ir sparingais užsiėmė - iki nukvakimo!

Va kur jo visa meditacija buvo...  

Kaip ir visų kitų meistrų, nedalyvavusių sporte! Akis prasikrapštykite ir pasidomėkite savo patriarchų jaunystės laikų treniruočių metodais bei būdais!

Net visi aikido didmeistriai SVARSČIUS kilojo! Meditacija jiems buvo... na, net nežinau kurioje vietoje, bet labai arti ano galo...  

Kai ateini į užsiėmimus ir kelias minutes darai tik tai, jog seki, kaip oras įeina į kūną ir palieka jį, tu tartum atkerti darbo nemalonumus, pirmo pasimatymo saldumą, perpildytą troleibusą, kuriuo važiavai ir kitus stipresnius dienos įspūdžius, kurie tave gali blaškyti užsiėmimo metu ir tuo suteiki sau didesnę galimybę kokybiškiau įsisavinti užsiėmimų turinį, bei mažina tikimybę užsisvaigus savom mintim gauti kulnu i kramtymo aparatą ar bokenu per maumenelį.

Tokius niekus, nes daugiau niekuo juos ir nepavadinsi, naudoja svaisčiodami prie alaus ar arbatos visokie “dvasingi“, kuriems 10 atsispaudimų padaryti treniruotėje sunku arba kiek ilgiau sutelkti dėmesį...

Tada taip - jie visi lenda į meditacijas... Stebuklingos piliulės ieško... Osu!...  

Dzenistai dar naudoja stebėjimo meditacijas (matėt turbūt kai sėdi kokiam japoniškam namelyje prieš akmenų sodą ar upelį).

Špokinyčioje su vakarykščiu laikraščiu ir anekdotus skaito...  

Nuo lelemantaraus kaupimosi tai skiriasi tuo, kad kaupdamasis tu vieną minčių sukurį keiti kitu (nuten prasideda 'aš busiu stiprus kad primuščiau visus, kurie sako, kad aš negražus').

Aha, jums visiems tuo save įtikinėti ir APGAUDINĖTI yra lengviau, nei pradėti daryti tuos pačius atsispaudimus...  

Tada ir apie “psichologinį pranašumą kovoje“ galima pasvaisčioti...  

O to, kai tu tiesiog koncentruojies i kvepavima, tavo stikline ištuštinama naujo užsiėmimo turiniui.

Vienas šiukšles kitomis - galima ir taip pasakyti...  

 Be abejo yra masė meditacijos metodų. Bet kovos menų mokyklose, kiek žinau, nebudistinės meditacijos nenaudojamos.

Tikrai???...  

Kada nors “sufijų šokiais“ pasidomėk, ir kam jie buvo naudojami.

Arba kokiais berserkais...  

Arba kokiais “meditaciniais metodais“ Al Queda savo smogikus ruošia... Turbūt, irgi medituoja zazene?...

Ir budistinės aišku ne visos.

Na, taip - priklauso nuo sektos...  

Deimantinio kelio budizmas dabar vyrauja tik Tibete ir aplink kažkiek. O apie Tibetiečių kovos menus nelabai ką žinau ))

Jie ir patys apie tai nelabai ką žino...  

Nu va, pasidalinau.

Tai - domo arigatoo gozaimashita, sensei...  

Šenkėti apie tai visada lengviau. Kaip ir apie ki.

Klausimas kitoks: ne ką sakai, o ką PARODYTI gali???  

Aišku, dvasingumo iš užančio neišsitrauksi. Kaip Borisas Grebenščikovas dainuoja: “Ach, nie chylo byt duchovnym - v golovie odni kriesty“...  

Kitaip tariant, jei tai PIKTAS komentaras, tai įrodyk, kad jis mano priešas Nr. 1?...

Spėju, kad greičiau jau tavo priešas. Ego vardu...  

Tuo ir pabaigsim.  

Noriu rimtos temos, arba SAVAIS žodžiais ir MINTIMIS, o ne perskaitytų kontepliacijų “copy/paste“ tipo...  :?

[Akira]

Sei-i: niekada neabejojau tavo kompetencja kovos menuose, bet su meditacija esi gan paviršutiniškai susipažnęs. Davai pora taškų sudedam. Kai sakiau, kad jie persipynę su kovos menais, tai reiškė tik tiek, kad kovos menai ir budizmas vystėsi vienoj kultūrinėj terpėj. Be abejo jie įtakojo vienas kitą.
Jei viską gerai pamenu, nė vienoje savo komentaro dalyje nesu rašęs, kad 45 meditacijos valandos gali pakeisti 10 atsispaudimų. Kaip ir knygučių skaitymas, ar videojuostų žiūrėjimas, ar vitaminų valgymas. Bet rezultatui poveikis yra.
Theravada ir Hinajana yra Mažųjų vežėčių pavadinimas. Mokyklos paplitusios Tailande, Taivanyje, Laose ir kitose to regiono šalyse.
'Žodis 'meditacija' dabar apima masę' reiškia, kad šiandien masė laisvalaikio praleidimo formų vadinama meditacija.
Mahajanos ir Vadžrajanos sistemose yra savoka 'dievai', bet čia viena iš atgimimo galimybių. Budų formos, paišomos tradiciniuose piešiniuose- tai tik personifikuotos proto erdvės savybės. Bodhisatvos- tai nušvitę veikėjai, gyvenantys visų būtybių labui. Juos nuo mūsų skiria tik medituotų valandų skaičius. Bodhisatvomis dabar kai kuriuos mokyklos vadina žmones, paskyrusius gyvenimą kitų labui. Tarkim, motina Terezė )))
Tantrines sueities parkatikos (daug kas vadina tantriniu seksu) yra smarkiai pažengusių praktikuojančiųjų tūūsas ir su dulkinimusi kairėn dešinėn tai neturi nieko bendra.
Apie Iaido. Ko gero tu teisus. Buvau vienam seminare. Ten rodė technikas su kardu. Skaičiau, kad tai kardo išėmimo technikos.  Gal tai mano klaida. Bet  tai radau oficialiuose iaido puslapiuose 'Iaido:  "Way of the sword." The modern art of drawing the samurai sword from its scabbard. ', ' Iaido is the art of reacting to a surprise attack by counter attacking with a sword. An in-depth reading of the Japanese characters for iaido is: I = being, AI = harmony, DO = way . "The way of harmonising oneself in action.
Dzenas neatsiejamas nuo do. Pvz nuo kiudo. Iki Japonijos susivienijimo buvo mase dziutsu (metodu). Kai Japonija susivienijo, ir kovinių metodų pritaikymo praktikoje galimybių sumažėjo gerokai, juos sukultūrino. O terpė Japonijoj, kur tai vyko, buvo budistinė. Nenoriu po šituo kurpalium kišti visų sistemų, bet japoniškos mokyklos ir dabar dodžio turi altorius. Be abejo ne visos. Bet tai jau tapo tradicija. Be abejo Kinijoje budizmas buvo tik viena iš dvasinių sistemų,todėl monopolijos neturėjo   Jau nekalbu apie musulmonų regioną. Tiesiog labiausiai domiuosi japoniškomis mokyklomis,todėl nesąmoningai suglobalizavau. O dėl nindzių, tai tu visiškai neteisus. Visą kosmologinę sistemą jie peremė iš Yamabusi, ezoterinio budizmo sektos, kuri, bėgant laikui , tapo viena iš dviejų populiaresnių theravados mokyklų Japonijoje- Singon. Iš ten nuo Dudikovo laikų matytos pirštų razgalynės ir mantros. Ir dabar Bujinkan salėse kaba bent jau altorius, o tai dar ir dvi mandalos. O Hatsumi Masaaki (34 ninjutsu ) ant vienos iš savo knygų viršelio yra nusifotkinęs Fudo Mio (siugendo saugotojo) pozicijoj. Taip kad ninjutsu yra vienas stipriausių budizmo ir kovos meno sintezių.
'Širdis- kaip veidrodis' ir nomind, manau, tas pats. Pirmas 'nothing in mind' ir kitas tas pats. Bet tai mano asmeninė nuomonė. Gal tu aiškiau tai supranti.
'Kontroliuojama neapykanta'- tai nėra chaotiškas pyktis. Gal tai yra vektorinis impulsas. Bet čia atskira tema. Tikiuosi, kad gyvai apie tai paplepėti.
O RAMą adrenalinas užpildo, kaip pasekmė. Adrenalino išsiskyrimas tai psichosomatinis reiškinys, kiek žinau. Pradžioj tu suvoki grėsmę, baimę, pavojų ir tik tada plūsteli. Beje, kai yra overdouzas, žmogus neretai tiesiog sustingsta be gebėjimo judint galūnes. Jau nėra kalbos apie kažkokią situacijos kontrolę. Arba, kai per daug pasitiki savim, tampi pasyvesnis. Ir kartai tai būna lemtinga klaida. Aš tai turėjau galvoje.
Dėl meditacijų technikų ir jų rezultato... Gal gali pasidalinti patirtimi? Iš pareiškimų kategoriškumo suprantu,kad tokios turi.
Sufijų šokiai, Berserkų prieškoviniai ritualai su žolelėmis- tai būdas pasiekti transą. Meditacijos tikslas nėra šis. Kaip ir metodai ne tie. Apie Al Qaeda tai ten viskas dar paprasčiau: berniukai nuo mažens žino, kad mirę skraidindami lėktuvą į dangoraižį, jie gaus 72 nekaltas mergeles danguje. Boboms su šydais ryškiai ko nors irgi prižadėjo. Tvirta ideologija turi savo pranašumų.
Pabaigos nelabai supratau. Ką nori, kad parodyčiau. Ir apie priešus kažką. Aš nepiktai ar ironiškai.
O dėl tavo kategoriškų pastabų, tai mano noras nebuvo įrodyti, kad esu išmintingiausias. Juk diskusijos tikslas ne tas. Tikslas- rasti atsakymą. Asmeniškumai tada kažkaip į antrą planą pasitraukia.

P.S. Nekalbu copy/paste'ais. Kaip ir tu, visą gautą informaciją, stengiuosi perleisti per asmeninį patirties/kritikos filtrą. Bent jau stengiuosi taip elgtis.

Geros dienos