Judo (Dziudo) 2

[Skeptikas]

Gražiai žiūrisi, be to kas man maloniausia, kad demonstruojami veiksmai, kurie dėl kažkokio kosmoso uždrausti sportinėse varžybose.

Ne dėl kosTmoso, o tam, kad nežaloti priešinininko sportinių varžybų metu. Dziudo gi ne kaip sporto šaka, ko gero, atsirado, o kaip kovos menas.

[dziudoka]

Ne dėl kosTmoso, o tam, kad nežaloti priešinininko sportinių varžybų metu. Dziudo gi ne kaip sporto šaka, ko gero, atsirado, o kaip kovos menas.

Tu, Antanai, neteisus 

[Skeptikas]

Tu, Antanai, neteisus 

MIelai išklausysiu tavo versijos - aš, atvirai pasakius, "trupmenose nelabai kietas"

[dziudoka]

MIelai išklausysiu tavo versijos - aš, atvirai pasakius, "trupmenose nelabai kietas"

Jei taip pusiau trumpai...

Dzigoro Kano susigalvojo "minkštos" kovos koncepciją, kurią galima apibrėžti trim principais:
1. Laisva, aukšta, tiesi laikysena leidžianti greitai judėti ir manevruoti.
2. Priešininko jėgai tiesiogiai nesipriešinama, o išnaudojus laisvą judėjimą (1 principą) susiliejama su priešininko jėgos kryptimi.
3. Metimai atliekami tik priešininkui praradus pusiausvyrą (po sėkmingo 2 principo).

Dziudo buvo judri kova prieš kelis priešininkus, savaime aišku, dėl to kova parteryje buvo antraeilis dalykas.
Tuo metu  70% džiudžitsu veiksmų buvo smūginė technika. Be jų Dzigoro Kano atsisakė technikų, kurias veiksmingai panaudojus buvo garantuotas sužalojimas (čia nekalbama apie atsitiktines traumas). Tokios technikos netiko randori (sparingui) ir džiudžitsu buvo praktikuojamos tik kata būdu. Taip pat "už borto" liko ir egzotiškos technikos, kaip rėkimas ultragarsu ir t.t.

Dziudo kovotojai nugalėjo stipriausius džiudžitsu atstovus. Šis faktas turi ir tamsiąją pusę - turnyro taisykles sudarė pats Dzigoro Kano ir jos buvo palankiausios dziudo kovotojams (apribotas parteris, negalimi smūgiai ir kiti žalojantys veiksmai).
Pirmosios dziudo sporto taisyklės mažai skyrėsi nuo anų.

KOSMOSAS 
Kojų laužimai uždrausti. 
Priešininko palaikymas ant nugaros (išlaikymas) reiškė pilną pergalę (matyt duoklė Vakarų imtynių tradicijom).
Uždrausti pirmi metimai, kuriuos atliekant buvo daugiausia sportinių traumų. 
Uždrausti metimai ranka pagavus koją 
Uždrausta dviem rankom nuplėšti priešininko paėmimą
Uždrausta paliesti priešininką žemiau diržo.

Taigi iš normalios kovos koncepcijos ir atletų auginimo kelio pamažų gaunasi gėlių vaikų mokykla.
O aš dar juokiausi iš TKD.

P.S. Džiaukis, kad neįsibėgėjau... o tai skaitymo būtų 1,5 paros


 

[Smauglys]

...
...
Priešininko palaikymas ant nugaros (išlaikymas) reiškė pilną pergalę (matyt duoklė Vakarų imtynių tradicijom).
...

Ar D. Kano tuo laiku turėjo pakankamai informacijos apie vakarų imtynių tradicijas? Gal tiesiog įvertintos kūno kontrolės pozicijos, kurios ypač pavojingos esant smūginei technikai? Pvz. tate-gatame mma kovoje beveik pergalė  O ir šiaip esant panašiam parterio lygiui, tas kas turi išlaikymą, tikrai dažnai išnaudoja šią padėtį, kad nugalėti realiai skausmingu ar smaugimo veiksmu..

[Skeptikas]

Taigi iš normalios kovos koncepcijos ir atletų auginimo kelio pamažų gaunasi gėlių vaikų mokykla.

Maždaug tą ir turėjau omeny Bet išprusimo pritrūko.

Dėkui už pakankamai išsamų paaiškinimą

[Saxum]

Dziudoka, paaiškink, kas tie pirmi metimai:

"Uždrausti pirmi metimai, kuriuos atliekant buvo daugiausia sportinių traumų.  "

[arimanas]

Dziudoka, paaiškink, kas tie pirmi metimai:

"Uždrausti pirmi metimai, kuriuos atliekant buvo daugiausia sportinių traumų.  "

Jo, čia būtų tikrai įdomu plačiau sužinot, geros informacijos pabėrėt. Tipo, metimai ant makaulės ir t.t.?

[dziudoka]

 

Ar D. Kano tuo laiku turėjo pakankamai informacijos apie vakarų imtynių tradicijas? Gal tiesiog įvertintos kūno kontrolės pozicijos, kurios ypač pavojingos esant smūginei technikai? Pvz. tate-gatame mma kovoje beveik pergalė  O ir šiaip esant panašiam parterio lygiui, tas kas turi išlaikymą, tikrai dažnai išnaudoja šią padėtį, kad nugalėti realiai skausmingu ar smaugimo veiksmu..

Tuo metu džiudžitsu mokyklose buvo paplitusi priešininko kontrolė, kai priešininkas guli ant pilvo. Kodėl tai buvo atmesta, o pasirinkta priešininko kontrolė, kai priešininkas guli ant nugaros, sunku suprasti. Todėl manau (grynai tik mano nuomonė), kad tokie išlaikymai atsirado vėliau. Nes priešininko išlaikymas realybėje dar nereiškia pergalės, geriausiu atveju - pauzę, laukimą pagalbos ar laukimą kol išseks priešininko agresija. O jei dar įvertinus, kad išlaikymas nevisada saugo nuo smūgių.

Iš dziudo kilo ir BJJ, ir SAMBO. SAMBO už išlaikymus duoda tik 4 taškus (iš 12 pilnos pergalės taškų), po to sportininkai tęsia kovą. Logiška.
Dėl tate-shiho-gatame, tai čia yra labai dviprasmiška situacija, kai kovotojas ne tik laiko priešininką, bet gali atlikti ir smaugimą. Nors apie parterį ne man sensėjų mokinti. 

[dziudoka]

Dziudoka, paaiškink, kas tie pirmi metimai:

"Uždrausti pirmi metimai, kuriuos atliekant buvo daugiausia sportinių traumų.  "

Pvz. čia ne tik metimai, bet ir kojų laužimas, bei liemens suspaudimas.

kani-basami. Neperseniausiai vienas techniškiausių Lietuvos kovotojų Andrej Klokov patyrė trauma (kojos lūžis), kai jį Donatas Karlonas atakavo šiuo veiksmu. Viskas vyko per SAMBO varžybas.
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

kawazu-gake
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

do-jime
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

ashi-garami
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

[dziudoka]

Jo, čia būtų tikrai įdomu plačiau sužinot, geros informacijos pabėrėt. Tipo, metimai ant makaulės ir t.t.?

Iki Dzigoro Kano džiudžitsu mokyklose dažniausia buvo treniruojamasi kata būdu. J.Kano užakcentavo randori (sparingą), kaip našesnį treniruočių metodą. Metimai ant makaulės ir visokie metimai laužiant ranką ar sugriebimai už Adomo obuolio buvo atmesti, kaip veiksmai, kurių negalima panaudoti randori. Panašiai, kaip smūgiuotojai sparingo metu riboja smūgio jėgą ar smūgiavimo vietas.

Randori buvo progresyvesnis tuo, kad jo metu kovotojai realiau apsikraudavo ir gaudavo "teisingesnį" rezultatą, tsakan mažiau botanikų. Žiūrint iš mūsų laikų, kai kata metodas labai mažai praktikuojamas dziudo sportininkų tarpe, tai atrodo keistai. Bet reikia įvertinti japonų šimtametes tradicijas ir jų tų laikų superkoncervatyvumą, todėl randori tuo metu buvo kažkas iš supermetodikų.

[arimanas]

Pastaruoju metu man vyniojas tokia mintis: vadinamasis sportas gali būti labai greitai perdirbamas į gatvės mordobojų arba į tai, kuo kartais pretenduoja būt tradiciniai kovos menai. Studijuodamas tradicinius kovos menus aptinku ten galybę elementų, kurie sėkmingai naudojami sportinėj dvikovoj. Paimam, pvz.,tokią egzotišką NN ,,tigro" techniką. Dziudoka arba sambistas su patirtim iškart supras su kuom tas valgoma, nes jo patirtis yra užgriebt, mest, laužt, sukt. Čia kalbu iš savo asmeninės patirties, kiek teko su dziudokom pabendraut. Niatnamistas botanikas, kokių, neslėpsiu yra, kur nevaikšto į sparingus ir varžybas, gali milijoną kartų pademonstruot formalų ,,tigro" kompleksą ir vis tiek nieko negalės pritaikyt, gi minėtas grapleris per pusvalandį atskirą ,,tigro" veiksmą supras ir mokės panaudot. Paimam tradicines uždraustas technikas iš dziudo ar kokios kitos mokyklos ir ten atrandam tą patį ,,tigrą". Metimas ant galvos, užgriebimas už gerklės, visokie luošinantys veiksmai- grapleris puikiausiai tai gali padaryt. Nes jei puikiai sugriebia gi, ta puikiai paims ir už mėsos. Tada ekstremalioj situacijoj jis griebs ne gi, bet mėsą. Ir mes ne su gražia amplitude, o tiesiog ant galvos. O ir tas pats sugriebimas už gi yra atėjęs iš realios situacijos, už atlapų dažas mėgsta paimt konflikto metu dar apsaugoj dirbant teko kažkada skirt du džigitus. vienas plumpino kitą ,,MMA manieroj" apsižergęs. Tai priėjau iš nugaros ir ką padariau- sakytumėt, tą patį smaugimą iš dziudo, tik vietoj gi ėmiau striukę jo. Iš to išplaukia, kad vertinga, reikalinga ir išganinga sparinguotis bei studijuot netik sportines dziudo, ar kurio kito stiliaus versijas, bet ir senobines. Jeigu sparinge gerai kapoji laukikus, tai ir į kiaušinius gatvėj gerai eis, jeigu rankom normaliai dirbi, tai ir visokie smugiai pirštais ar ten skliausčiu delnu po kelių treniruočių gerai eis. Gaunasi formulė tokia: sportinė technika+ sparingas+klasikinė technika+atidirbimas porose. Gaunam jau daugiau negu sportininką.

[dziudoka]

Gaunasi formulė tokia: sportinė technika+ sparingas+klasikinė technika+atidirbimas porose. Gaunam jau daugiau negu sportininką.

Šiuo metu taip ir gaunasi. Bet ar neturėtų būti atvirkščias (o gal teisingasis) variantas. Mokyklose ruošiami kovotojai, kurie susirenka į sportines varžybas, kuriose sušvelnintomis sąlygomis išbando jėgas. Iš kitos pusės ir su negeriečiais nebūtų jokių problemų.

Bet galvoju ar dar tas įmanoma. Treniruotis kovinį variantą, kai realiai beveik niekur jo nepanaudosi, nes nėra poreikio, o ir problemos su teisėtvarka gręsia...  Tuo labiau, kad sportinis (jei ne botaniškas) variantas ganėtinai sprendžia smulkias gatvės problemas.

[arimanas]

  Nu jo. Čia gaunasi situacija tokia, kad turiu nepalietišką kukrį- galvų niekam su juo kapot nesiruošiu, o malkas kapot gaila. Bet užtat mėgstu tą daiktą labai. Čia turbūt ir su tais ,,nebotaniškais" kovos menais gaunas.

[Smauglys]

Dabar dominuoja sportas, kuris atrenka ne tik atitinkamas technikas, bet ir išugdo tam tikrą suvokimą, tradicijas bei požiūrį. Gilinantis į kovos meną tie dalykai gali būti visiškai nesuprasti ar kitaip interpretuojami sporto. Reikia dar nepamiršti, kad rytų ir vakarų tradicijos bei religija apskritai skiriasi. Su tuo pats deja susidūriau ir jau pasidariau kietas išvadas. Tegul sportininkams ir liks sportas.