Jau galvojau, kad į šią diskusiją nebesivelsiu, nors ir buvau "prisižadėjusi". Bet pastarųjų dienų marmalynė vėl mane sukurstė prasižiot.
1. Kaip jau kažkur buvau rašiusi, mano galva, kata buvo sukurtos tam, kad iš kartos į kartą eitų tiksli informacija apie kovinius būdus. Ir tai yra didžioji problema.
2. Kodėl? Tam, kad kata metams bėgant būtų atliekamos kuo panašiau į pirminį variantą, jų autoriai buvo galima sakyti "sudievinti", o kata atlikimo ritualas - "sureligintas". Nusilenkimai pradžioje ir pabaigoje, ypatingas susikaupimas, pagarba protėviams, jokių savitų judesių, tik kuo tikslesnis atkartojimas, tiek judesio, tiek ritmo, tiek netgi kvėpavimo, netgi nustatant, koks garsas turi pasigirsti vienoje ar kitoje vietoje iškvepiant, nustatant, kuri ataka turi būti stipriausia, etc. etc. Tikslas kaip ir pasiektas.
3. Dabartiniai pokyčiai nuo pradinio varianto atsirado daugiausia todėl, kad atsirado varžybos, ir idant padaryti gražesnį vaizdą, į kata įtraukti sakykim aukšti spyriai ir kitokie patobulinimai.
4. Bet net ir šie pokyčiai visvien neleidžia pačiam keisti kata, žvelgti į ją paprasčiau ir labiau pritaikyti asmeniniam naudojimui - priešingai, tai tarsi dar vienas "tabu", trukdantis tą daryti - nes jei taikysi asmeniniam naudojimui ir keisi pagal savo savybes ir logiką, jos sporte panaudoti nebegalėsi.
5. Todėl taip ir gaunasi, sportininkas po sportininko atlieka, treneris po trenerio treniruoja - ir kata nekinta, judėjimo forma neprisitaiko prie asmens, pritaikymas nepaklūsta elementariai logikai - nes juk tai šventas dalykas, taip sugalvojo DIDIEJI meistrai, nors nemanau, kad jų svajonė buvo, jog kažkas tai paverstų ne pritaikomu dalyku, o ritualu, kad ir kokias savybes šis ritualas esą padėtų atskleisti ir tobulinti.
6. Visoje šioje situacijoje yra ir gera savybė. Berods Laiteriz teigė, esą buvo galima kombinacijas perduoti iš kartos į kartą ir be kata, tačiau akivaizdu, kad kiekvienas žmogus kichon-kumite kombinaciją atlieka savaip, priderindamas prie savo anatomijos, todėl neišvengiamai, jei informacija būtų perduodama per atskirų kombinacijų seriją, šios kombinacijos būtų labai smarkiai pakitusios priklausomai nuo jas perduodančių žmonių, ir karate stilių šiais laikais būtų dar daugiau bei nebegalėtume nė per kur "atsiknisti" iki pradžių pradžios, net ir norėdami.
7. Bet atsižvelgiant į gerąją savybę ir norint kažką gaut iš kata, kažką daugiau, nei suteikia kiti kad ir Laiterio paminėti visokių savybių gerinimo metodai, reikia atsižvelgt ir į tą "šventumą", suprasti, kad tai amžių bėgyje atsiradęs trūkumas, liautis kata laikyt kažkuo nepaprastu, ko negali keisti, ką turi stropiai atlikinėti ir šlifuoti (aišku, to daryti irgi niekas netrukdo, jei tik yra BEGALYBĖ laisvo laiko), ir naudotis ja kaip "špargalke", suteikiant sau teisę į sau tinkamą švarraštį.
8. O sau tinkamas švarraštis yra atradimas, kurios kombinacijos veikia TAU ASMENIŠKAI, nemėginimas užgriebt visų katų visų kombinacijų pritaikymo, nes tai mission impossible, žmonės yra skirtingų polinkių ir fizinių ypatybių, bei tolesnis darbas su tomis atsirinktomis kombinacijomis:
a] atliekant į orą su realiais judesiais, o ne nušlifuotais nucackintais kaip kata, nes priminsiu, nucackinimas buvo skirtas perduoti bendro pobūdžio informacijai ir principams arba įvestas siekiant sportinio vaizdo, o ne praktiniam atlikimui.

Kurie judesiai realūs ir kaip jie turi atrodyti, būtina pasitikrinti su besipriešinančiu priešininku.
b] atlikinėti ne visą kata iš karto, o atskiras kombinacijas - būtent tas, kurios tinka jums. Ką reiškia - tinka. Tai reiškia, kad jūs galite jas atlikti su besipriešinančiu partneriu. Jei po kokių dešimties treniruočių vis tiek negalite - meskite šalin, nebent vėlgi - turite BEGALYBĘ laisvo laiko

c] toliau treniruotis su partneriu - su besipriešinančiu, su nesipriešinančiu, sulėtintai, pagreitintai, kad tai įsirašytų į sąmonę ir pasąmonę kaip dukart du.
9. Būtent tokiu atveju bus galima ramiai teigti, jog karate kata negalima pakeisti jokia kita metodika, tiksliau, pakeisti galima, bet ta metodika neprilygs karate kata teikiamiems privalumams. Visais kitais atvejais IŠSKIRTINIAI karate kata privalumai man asmeniškai skamba kaip demagogija. In my humble opinion
10. Dabar dar paskutinis paoponavimas Laiteriui, kuris prašė kovos, kurioje būtų naudojamos karate kata kombinacijos.
I.Retorinis klausimas - kada mes įsisąmoninsim, kad karate kata kombinacijos NESKIRTOS KOVAI?
Kova - dviejų ar daugiau priešininkų apsikeitimas puolamaisiais ir gynybiniais veiksmais (apibrėžimas mano).
II.Karate kata kombinacijos SKIRTOS SAVIGYNAI. Tinkama
savigyna - toks apsigynimas nuo užpuoliko, kad jis neturėtų galimybės padaryti jums bent kiek labiau apčiuopiamos žalos (apibrėžimas irgi mano).
a] nuo patyrusių sportininkų, puolančių gatvėje, ten sudėtos kombinacijos NEPADĖS, jei patys nebūsite patyrę sportininkai. Tada - gal jos suteiks šiokį tokį netikėtumo efektą ir pranašumą, bent, tikėtina, Lietuvoje

.
b] sportinėje kovoje jos nepadės, jos ten tiesiog nepritaikomos, nes XXI sportininkai įprastai nebūna mirtini priešai, privalomai turintys vienas kitą žutbūt sužaloti.
Be to, jie atakuoja įvairesniais būdais nei nesportininkai užpuolikai-plėšikai gatvėje, tad ir gynybos nuo tokių atakų kata neužfiksuota.
c] taip, oficialiuose pritaikymuose pilna tokių briedų, kaip kojų spyrių nublokavimas rankomis, bet - negi realiai tikite, kad tai įmanoma?

Dar ir veikiant adrenalinui ir tirtant dėl savo gyvybės, piniginės, garbės etc IR neturint ilgametės sportinės varžybinės patirties? Ilgametė varžybinė patirtis be abejo keičia situaciją ir įgalina net ir spyrius blokuoti, bet, che che, kai buvo kuriama dauguma karate kata - jokių varžybų nebuvo
d] o savigynoje gana standartinėse situacijose gali padėti. Tokiu atveju, kai esate sugriebiamas už rankos, už atlapo, iš už nugaros, kai lekia "bankė" į snukį elementariuoju būdu, "iš rankos"...
e] Gali padėti, net jei pernelyg ilgai nesitreniravote, nebuvote žymus sportininkas ir pan.
Ką turiu galvoje - "net jei pernelyg ilgai nesitreniravote". Kad pasiektumėte norimo rezultato aukšto lygio sportinėje kovoje, reikia dirbti išties ne vienerius ir ne dvejus metus. Normaliai dirbant kata kombinacijas, sakykim, kokius triskart per savaitę po porą valandų - gali užtekti ir vienerių-dvejų metų. Nebūtina ir karatistu būt. Bet vėlgi - įsidėmim - GALI padėti. Gali ir nepadėti, tai tik pagausina teorinius šansus praktiškai apsiginti nei išvis nepraktikuojant tų kombinacijų ir nesportuojant apskritai. Tai nėra panacėja. Savigyną apsprendžia ne tiek techninis pasiruošimas, kiek psichologija, bet techninis pasiruošimas įprastai nepamaišo. Plius - karate kata kombinacijos taikomos savigynai prieš VIENĄ žmogų, jei bus taikomos kovai su keliais užpuolikais (nes tokia situacija greičiausiai išsivystys į kovą) - skaitykit, pralaimėjot, nes daugumoje pritaikymo atvejų jūs kimbate į priešininką bent viena ranka, sueinat į gan artimą kontaktą ir nesugebėsite tinkamai pasipriešinti dar keliems puolantiems. Prieš kelis - arba greitos kojos, arba ilgametė varžybinė pageidautina kontaktinė patirtis, na, ar jau nežmoniški psichologijos sugebėjimai - minią užhipnotizuot, što li... (buvau pripezėjus mažiau, bet pagalvojau, kad kaip čia populiaru, sugalvosit už mane, kad rašau tai, ko nerašau, ir turiu galvoje, ko neturiu, tai papildžiau tekstą šia pastraipa).
11. Ir dar šiek tiek Smaugliui. Rašėte, kad jums lengviau padaryti gerą kovotoją iš gero katisto nei iš šiaip kuo nors kitu užsiiminėjusio piliečio. Nieku gyvu nepatikėsiu
12. Geras katistas "pa defoltu" NEGALI būti geras sportinis kovotojas. Jei jis rinkosi smarkiai studijuoti kata, vadinasi, jis tiesiog nedega noru kautis fiziškai su priešininku, jei būtų degęs - jis būtų nuo pat pradžių rinkęsis smarkiai studijuoti kumite. Trumpai tariant, jis neturi reikiamos kovinės dvasios. Pavyzdys - kiek suprantu, geriausias mūsų katistas ėjo pas jus pasimokyti kovos, ir kiek pamenu, jūs labai jau neigiamai atsiliepėt apie jo sugebėjimus kovoje

13. Kas yra natūralu, kaip minėjau, tai du skirtingi dalykai, viens kitam maišantys. Bet aišku gali būti "gerų" katistų, kurie susipainiojo ir nuklydo į kata netyčia, ir tada iš jų gaunasi geri kovotojai, bo bando dar ir atsigriebt už sugaištą laiką... Tik va palyginus juos su tikrai GERAIS katistais, ne kabutėse, matysis milžiniškas kata atlikimo kokybės skirtumas.
14. Kiek esu stebėjus, GERI katistai, kad ir kiek bandytų, KUMITE visvien lieka prie prastesnių, o GERI kumitistai, net jei anksčiau nesisekė, gali visai neblogai išmokti KATA, geriau, nei katistai kumite, bet jiems per sportines varžybas kiša koją "neteisingu" ritmu atliekama kata, nes tas "atseit teisingas" kata ritmas yra visiškai priešingas normaliam kovos ritmui. Piešinys gali būt tvarkoj, judesiai tvarkoj, kime tvarkoj - o ritmas
15. Ir nebe apie tai, bet vis tiek Smaugliui. Gal galite pagrįsti, kam reikia tiksliai pagal egzistuojančias kata atidirbinėti techniką idealiose sąlygose, jei kovoje niekada neįmanoma tiksliai atlikti technikos, net prie geriausių norų ir prie dideliausios kovinės patirties? Argi tai nėra laiko gaišimas - įrašyti į smegeninę tai, ką vistiek reikės iš ten ištrinti, susidūrus su praktinėmis situacijomis?