Smaugly,
Ok, pažiūrėsiu, bet kalba eina ne apie žodį "Kata". Kalba eina apie formos (tiek kaip žinių šaltinio, tiek kaip treniruočių metodo) reikalingumą, nepriklausomai nuo to, ar tai Karate, ar Ninjutsu, ar koks nors Wushu stilius.
Savybes galima vystyti įvairiais būdais, dalis iš kurių mažą ką bendro turi su kova, nors savybes vysto puikiai. Savybės savaime dar nereiškia, kad žmogus mokės kovoti.
Ar nebūtų keista, jei aš treniruočiausi Karate, bet savybėms vystyti papildomai pvz. eičiau pasiboksuoti? Daugumoje atvejų juk technika iš principo skiriasi, ir boksuodamasis aš faktiškai gadinčiau tuos įgūdžius, kuriuos formuoja Karate. Juk ir laikysena skirtinga, ir stovėsenos, ir t.t. Niekas nesiginčys, kad boksas iš tiesų lavina savybes. Bet ar logiška daryti "ne taip kaip reikia" vien tam, kad ugdyti savybes?
Aš teigiu, jog technika, kuri atliekama darant Kata, skiriasi nuo technikos, kuri naudojama kovoje. Na pvz. įsivaizduokite metimą per dubenį, atliekamą be partnerio ir be svorio. Juk jį atliekant įsitempia tam tikri raumenys, tiek dėl partnerio veiksmų, tiek dėl jo svorio, kas neįvyksta, atliekant Kata. Kitaip tariant, vėl ir vėl kartojant judesį, bus mokomasi faktiškai kitos technikos, kas išoriškai gal ir "gražiai atrodys" (t.y. primins metimą per dubenį), bet veiksminga nebus.
Ar tai geras būdas lavinti savybes? Ar ne geriau naudoti tokį būdą, kuris būtų maksimaliai priartintas prie situacijos, kuri bus kovoje? Matomai, tai nėra Kata.
Sakale,
Na, ir aptarkime tamstos minėtąjį smūgį. Tu nori pasakyti, jog geriausias būdas treniruotis per ranką tiksliai pataikyti į smakrą, yra Kata? Aš gi nekalbu apie tikslų pataikymą į taikinį, kam treniruotis, matyt, reikia taikinio, ir kalbėtume apie darbą su treniruokliais arba su partneriu. Nekalbu ir apie tikslumą apskritai. Kalbu apie atliekamą formą, kuri iš esmės vertinama pagal tai, ar gražiai tu atrodai, ir ar tiksliai atitinki tai, kas ten yra.
Pavyzdžiui, yra daugybė Kata su ginklais kinietiškuose stiliuose. Dalyje iš jų rašoma, kad kažkoks smūgis turi būti atliktas tiksliai horizontaliai. Ir nesvarbu, ar tu pataikai į taikinį, nesvarbu kokio ūgio priešininkas - svarbu kad tavo kardas ar lazda būtų tiksliai tiksliai lygiagreti žemei. Nu ir velniam šitoks tikslumas reikalingas kovoje? Juk jis neturi nieko bendro su sugebėjimu tiksliai pataikyti ten, kur reikia.
Apie ką ir šneku. Tikslumas reikalingas, bet tas, kuris reikalingas, ne Kata pagalba lavinamas. Na taip, dar galima atidirbti apskritai savybę būti tiksliu per Kata, o paskui būnant tiksliu persimokyti visą techniką iš naujo, kai teks ją atlikti su besipriešinančiu partneriu
Tai logiška? Apie tai jau rašiau atsakyme Smaugliui.
