a) O va kad Kata leidžia metodiškai ir kompleksiškai pateikti kombinacijas yra absurdiškas teiginys, neturintis jokio pagrindo.
b) Nuo kada kombinacijų išdėliojimas neaiškia tvarka yra metodiškas ir kompleksiškas žinių pateikimo būdas?
Tekstukas skirtas ne man, man buvo kitas klausimėlis, bet kažkaip pasirodė patogiau "atsispirt" nuo jo.
a) Jei kalbėsime apie XXI a., tada taip, galimai absurdiška, jei apie tuos laikus, kada jos buvo sukurtos - nieko absurdiško nėra, nes kito tiek pat efektyvaus būdo perduoti tas kombinacijas KITAIP pakankamai didelei masei žmonių, neturinčių tarpusavy nieko bendra, nebuvo. Įsivaizduok sau, buvo laikai, kai ne tik nebuvo tviterio, feisbuko ir t. t., bet nebuvo net televizoriaus, ir dar daug kas nė skaityt nemokėjo
Dabar kodėl KATA, kodėl ne atskiros kombinacijos, iškaltos atmintinai, ir jų skaičius siektų +/- 100-200?
Paprasta. Lengviau įsiminti 10 tam tikrų veiksmų rinkinių su pradžia ir pabaiga, apimančių tam tikrą kombinacijų skaičių (100-200), ir apibrėžtą tuo, kad pradėti ir baigti turi toje pačioje vietoje, nei 100-200 atskirų kombinacijų, neapibrėžtų niekuo.
Taip kad pirminis KATA tikslas - kuo TIKSLIAU perduoti informaciją, kad atskiros kombinacijos "neišsidrabstytų", jei informaciją perduoda skirtingi individai skirtingo plauko personoms.
Netikiu, kad visi, neturėdami galimybės užsirašyti, lengvai įsimins 100-200 kombinacijų ir sugebės jas visas atkartoti savo mokiniams, tačiau va 10-20 kata atkartoti išmokti galima gana paprastai, jei tik to siekiama, per 2-3 metus.
Juolab tais laikais praktikuojantieji turėjo tikrai mažiau laiką ryjančių darbų ir kitų užsiėmimų nei XXI a. piliečiai. Taip kad realiai jie gal ir greičiau išmokdavo atkartoti tas sekas ir taip užtikrindavo, kad perduos kombinacijų rinkinius savo mokiniams.
b) Pereikime prie neaiškios sekos. Neaiški seka yra tiems, kurie nestudijavę. Man pvz. visiškai neaiški aukštoji matematika, bet aš nebliaunu, jog visi integralai, diferencinės lygtys ir t. t. yra absurdas, nes iš tiesų kur kas lengviau susigaudyti matematikos dėsnių pasaulyje yra per paprastą sudėtį, atimtį, daugybą ir dalybą ir išties visų kitų dalykų ir nereikia, jei norima efektyviai pritaikyti matematiką gyvenime. Ir kas smagiausia, man tikrai nereikia ir nereiks nei integralų, nei lygčių ir t. t. Bet ar tuo remdamasi galiu teigti, jog to nereikia niekam ir kad tai neefektyvūs išmislai neaišku kuo pagrįsti?
Kadangi esu tik pradedančioji kata studentė, besidominti tuo prabėgom tik kokie dveji-treji meteliai, tai pamėginsiu kol kas trumpai paprieštarauti mano kaip b) užvadintam teiginiui.
"a"dalyje išsiaiškinome, kodėl kombinacijos išvis buvo sujungtos į kata. Jei manote kitaip - argumentus į viešumą
Jei manote, kad kombinacijos išvis nereikalingos, užtenka pavienių smūgių, spyrių, metimų - irgi prašom argumentus viešumon
"b" dalis. Pradžiai reikėtų išsiaiškinti terminus "metodiškas" ir "kompleksiškas".
LKŽ: metòdiškas, -a adj. (1) TrpŽ kuris griežtai laikosi nustatytos sistemos, plano. Kata ir yra griežtai nustatyta sistema, planas. Vadinasi, mokymas pagal kata - laikantis nustatytos sistemos, plano - be abejonės yra metodiškas.
Pereinam prie kompleksiškumo.
LKŽ: komplèksas sm. (2) DŽ kokių daiktų, veiksmų, reiškinių, ypatybių visuma Protingesni už mane teigia, kad kata yra koduoti visi galimai efektyvūs veiksmai tiek stovint, tiek parteryje, remiantis žmogaus-užpuoliko anatomijos ypatybėmis. Kaip ir...
Dabar pereikim prie "neaiškios sekos". Jei kalbant apie pačių kata seką iš eilės, vėlgi protingesni už mane bunkai jutsu ekspertai teigia, jog sekos buvo sudarytos pagal dviejų žmonių konflikto "gatvėje" eigą - apsižodžiavimas, pirmas kontaktas galūnėmis, smūgiai galūnėmis, išsisukimai, greplingas.
Jei kalbėsime apie pačias kombinacijas, sudarančias kata. Pačiose kombinacijose sekos aiškios - viskas padaryta tam, kad užpuoliką neutralizuotum taip, jog jis nė viename kombinacijos momente neturėtų nė teorinės galimybės pasipriešinti ir sukelti tau grėsmę, jei kombinacija atliekama teisingai ir yra gerai išmokta. Apie pradinukus nekalbu, kalbu apie normalų darbą.
Dabar apie tai, kodėl kombinacijos sudėliotos vienaip ar kitaip. Pirma, simetrija. Daugumoje katų yra ėjimų į kairę ir į dešinę. Jie neatspindi to, kad jus puola iš abiejų pusių, jums stovint į užpuolikus atsukus šonus. Jie paprasčiausiai leidžia atidirbti situacijas, kai užpuolikas puola dešine ar kaire ranka, dešine ar kaire koja.
Antra, žygiavimai pirmyn ir atgal.
Čia jau gryn mano asmenine nuomone yra dvi priežastys, nežinau, kuri svarbesnė, spėju pirma.
1. Nebuvo žygiuojama per visas kombinacijas linijine tvarka nuo pradžios iki pabaigos nesisukiojant todėl, kad apsisukimai irgi vaidina savo vaidmenį - jais priešininkas, jau suėjus su juo į kontaktą, išvedamas iš pusiausvyros ir pastatomas į patogią padėtį. Tie apsisukimai nėra joks paruošiamasis momentas - tai jau yra kombinacijos dalis.
2. Greičiausiai dėl to, kad kombinacijas būtų lengviau įsiminti, didžiojoje daugumoje kata yra toks dalykas, kaip grįžimas į pradžios tašką. Tam irgi būtini posūkiai ir apsisukimai.
Trumpas reziume.
KATA buvo pasirinktas kaip gana greitas tikslios informacijos įsisavinimo ir vėliau perdavimo būdas, neleidžiantis amžiams bėgant ar tiesiog naujiems mokytojams pamiršti tam tikras karate sudedamąsias dalis.
Atskiros tam tikrai KATA pasirinktos kombinacijos atspindi tai, kokie metodikos dalykai joje užfiksuoti ir kur dedami akcentai - greplingas, smūgiavimas, laužimai, viskas kartu etc. Pačios kombinacijos parodo, kaip visiškai neutralizuoti vieną nepatyrusį gatvės priešininką (ne karatistą). Jų seką apsprendžia tolygus judėjimas iš vienos kombinacijos į kitą (vardan lengvesnio įsiminimo), tam tikri koviniai tikslai, grindžiami priešininko anatomija (apsisukimai išvedimui iš pusiausvyros, laužimams ir pan.) bei grįžimas į pradžios tašką (vardan lengvesnio įsiminimo).
