na pasiskaitinejau jusu rasliavos ir visgi ginsiu as ta judejima

Mano supratimu ir tos mokyklos kurios atstova esu, judejimas yra viso kito pagrindas. Kaip mano treneris mėgsta sakyt "70 procentu bokso sudaro kojų darbas (judėjimas) " Ši frazė išėjus iš paties Dano Pozniako lūpų bei senosios bokso mokyklos atstovų.
Jei kalbam apie ringą geras judėjimas yra milžiniškas pranašumas. Šiai dienai labai mažai kas jį turi.
Gerai pastatytos kojos leidžia atlikt ataką ir pabėgt nuo kontroatakos, bei pačiam atakuot su gryžtančia priešininko ranka...
Leidžia balansuot ties priešininko smugio riba, but tik per centimetra ten kur jau priešininkas nebepasiekia ir žaibiškai sugryžyt į smūgio distanciją...
Stacionariu stovėsenų minusas tas, kad labai lėtas judesio startas, bei dažnakart pats judesys nemaskuojamas jei nėra gasdinimo, o jei gazdinama tai dažnai priešininkas pasitraukia ir vėl tenka pradėt viską iš naujo.
Judėjimas šuoliukais duoda galimybe nevaržomai pastoviai keist smūgio distanciją, ieit išeit iš jos tada kai tau tai patogu ir to norisi, nepriklausomai nuo tavo priešininko. Judėjimas duoda galimybę neleist prisitaikyt, bei paruošt atakos priešininkui
ir taip kontroliuot kovos eigą.
Aišku toks judėjimas labai svarbus kai reiki išlaikyt distanciją, jei jos išlaikyt nesiekiama, tokiu atvėju judėjimo specifika gali skirtis.
Tarkim esi aukštas ir ilgarankis, o priešininkas žemas ir tvirtai sudėtas, tokiu atvėji klasika sako, kad žemam reik prieit ir nepaleit aukšto, dirbt iš vidutinės ir artimos distancijos ir jei fizinį pranašumą turi žemesnis jis taip ir padarys ir jokių šansų aukštam nelieka nes Taisoniško sudėjimo "mažylis" dirbantis kaip tikra "mėsmalė' iš aukšto kūdo priešininko greit faršą paruoš, bet čia įsijungia kojos šuoliukai distancijos keitimas, nuėjimai į šonus ir netikėtai kovos paveikslas keičiasi, aukštas kūdas bachuriukas tiesiogine to žodžio prasme "muša" stipresnį bei mažesnį priešininką. Visi "Taisono" smūgiai teglosto orą kur katik buvo jo priešininkas, kai jis tik bando atkuot visą masę sudėjas į smūgį, po smūio vos negriūdamas atsiremia į kanatus ir tik bum bum iš kažkurperlekia smugiai, kurie sukelia trumpus "saulės užtemimus" ir dizorentuoja... o blogiausia tas, kak kai jau atrodo prisitaiko ir priešininkas jau niekur nedings jis kažkaiptai atsiduria biški toliau negu gali pasiekti ir bandant gražinti ranką prie smakro po nesėkmingos atakospajunti, bum... ir šviesa dingsta

Va tai yra bokso grožis ir aukštas meistriškumas, kuris neimanomas be gero judėjimo

Matėt kaip mangusta kovoja su kobra ? Taip turėtų atrodyt aukšto meistriškumo boksininko kova prieš fiziškai pranašesnį priešininką