Ačiū už atsakymus. Unknown, tu nebijok, nereikėjo nė vienam mano treneriui būt geležiniam - pas nė vieną nesėdėjau ilgiau kaip tris metus
. Tiesa, kai grįšiu vėl į trasą pas dabartinį, tai jau eis ketvirti metai, bet gal kaip nors ištvers. Beje, per treniruotes aš nešneku, o dirbu, tai ir tvert nieko nereikia
Apskritai aš suprantu, kad turi būt smūgiai automatizuoti - yra, kad galbūt, kai grėstų pavojus mano gyvybei, ir ko gero, ne galbūt, o tikrai, sužvėrėčiau ir negalvočiau apie priešininko sveikatą ir gerovę, bet norėjau visgi pabrėžti, kad tam reikia ruoštis psichologiškai iš anksto, o ne tada, kai jau tave užpuolė.
Ir suprantu, kad tų savo dviejų prijomų galbūt niekada ir nepanaudosiu, bet - ko iš esmės klausiau - yra du dalykai. Pasikartosiu:
1) Ar užplojus delnais žmogui per abi ausis vienu metu įmanoma jam sukelti stiprų skausmą?
2) Ar kalus kulnu į kojos pirštus žmogui įmanoma sukelti stiprų skausmą?
Nes - jei pasitaikytų proga tuos prijomus panaudoti, norėčiau žinot iš anksto, ar jie veiksmingi, ar tai vis dėlto tik bla bla bla ir nieko bendra su veiksmingumu neturi. Kaip ir išpopuliarėjęs smūgis vyrui į klyną.
