Shark šiek tiek pritariu iki tos vietos, kur jis pradeda vardyti 1. 2. 3. Ten jau pradedu pritarti savo treneriui bei šiaip užsieniečiam savigynos specialistam. Jei nebūsi pasiruošęs, šiuo atveju, pasiruošusi psichologiškai suteikti kitam žmogui stiprų skausmą, nepadės jokios ilgametės treniruotės nei su ginklais, nei be ginklų ir t. t. Juoba, kad tave užpuolus, veikia adrenalinas, ir jokių ten kietų smūgių elementariai neprisiminsi.
Apie smūgius į kiaušus. Pritariu tiem, kurie sako, kad vyrai automatiškai šią vietą gina nuo mažens. Ir pataikyt ten tikrai yra sunku. Savo vyrui ant jumoro vis bandau pataikyt, dar nepavyko
Apsigina. Va gal pataikius rezultatas ir būtų neblogas. Iš kitos pusės - jūs čia sakot - aš gi ne vyras, nežinau, kaip yra iš tikrųjų, - kad pataikius ten koja skausmas nepakeliamas, išsijungsi, paršlubuosi... Per treniruotę treneris gavo iš kojos - nuoširdžiai taip, nes naparnikas taikėsi į korpusą ir smūgio nešvelnino. Po minutės jis treniravosi toliau. Nu taip, sukniubo minutėlei, bet aš abejoju, kad panos per minutę išvystys 60 km per h greitį ir nubėgs taip, kad supykęs bachūriukas jų nebepagautų.
Tai vat siūlyčiau nesivelti į tokią situaciją, kai gali prireikti smūgio į kiaušus. T. y., moterys savigynoj turi naudotis savo nuojauta, kurią visgi turi geresnę nei vyrai. Ir mielos merginos, jei tik jaučiat tamsų vakarėlį, kad koks nors tipas, einantis kad ir už 200 metrų, gali sukelti jums grėsmę, tai negalvokit, kaip aš čia dabar durnai atrodysiu, jei spruksiu. Bėkit kiek kojos neša ar namų link, jei jie netoli, ar apšviestų vietų link ir tiek. Patikėkit, kur kas durniau atrodysit išprievartautos ar net ir nužudytos, nei pabėgusios.
O kai kas nors kabinėjasi, aiškiai norėdamas išprovokuoti kovą, siūlau kalbėt kuo mandagiau, nie naryvatsia, kai saka, žinoma, suvokiant, kad galit būti užpulta ir pasiruošus tam. Bet svarbu, kad iš akių nešviestų, kaip mergaitė minėjo, va lankau savigyną ir kai vošiu į liūlį. Šiaip normali moteris, jei vaikinas neapsinarkošinęs, dažnai gali su vyru susitarti geruoju. Šitą ne kartą yra tekę praktikoj išbandyt
Galiu ir iš savo praktikos pavyzduką. Poilsiavom šiemet su drauge. Draugė - daugkartinė Lietuvos dziudo čempionė, sveria 45 kg, žmogžudysčių skyriaus tardytoja. Aš - ne čempionė, ale vis viena 8 metai karatė atlankyta. Laukdamos, kol vakare atvažiuos vyrai, sumanėm nueiti pagrybauti. Iki miško taip ir nedaėjom, nes beeinant kelio link, likus iki jo iš pievos kokiam 100 metrų, sustojo sunkvežimukas, iš jo išlipo vyrelis ir pradėjo mums kažką rėkaut, tipo kabint. Vyrelis sakyčiau toks labai kvadratinis. Nu mes tipo tylutėliai apsisukom ir nekaltai einam pieva atgal. Aš dar akmenuką nekaltai dėl viso pikto pasiėmiau. Vyrukas įlipo atgal į sunkvežimiuką, pavažiavo į priekį, o paskui atsisukom, pamatėm, kad pavažiavo atgal ir išlipo jau dviese. Eikit, kaip mes skuodėm - per mišką, per pievas, kol neatskuodėm iki poilsiavietės, neapsiraminom. Tai va, netikiu, kad kokie kovos menų įgūdžiai padės man apsiginti
Geriau sprunku.
O dabar noriu realiai jūsų paklausti, kaip specų - gal Asia ar dar kuris gali atsakyt? Nes suvokiu, kad ne visada galėsiu pabėgt, ir turiu du prijomus puolimui iš priekio ir tada, jei stvers iš už nugaros, už kaklo ar pan. Dar suvokiu, kad mano psichika neleis niekam kabinti nagais akių. Šlykštu ir tiek. Tai mano prijomai daugmaž bekraujai, bet man įdomu, ar aš tik įsivaizduoju, kad jie man galėtų padėt? Tai va, jei bernas eina iš priekio, tai būtų metodika nutaisyt saldžią šypseną, išskėst rankas ir artėjant šaukt:
- Oi, kaip aš tavęs pasiilgau, - ir priartėjus užvežt abiem delnais pe ausis iš jėgos vienu metu. VBS agentūra yra sakius, kad tokiu atveju žmogus arba apkursta ir jam labai skauda, arba tiesiog jam labai skauda, o tu tuo metu gali pasprukti. Noriu žinoti, ar aš čia save dėl šio metodo apgavinėju?
Antra metodika. Tave sučiupo iš už nugaros. Veržtis iš vyro glėbio jėga manau yra be šansų, nu nebent tu ten rutulio stūmikė, bet tavęs tada ir taip nepuola niekas šitais metodais, tai ir šnekėt nėra ką. Žodžiu, suvaidinu nualpusią, suglembu - kadangi laiko iš už nugaros, tai nemato, nualpus aš ar vaidinu. Tada staigiai įsitempiu, nuleidžiu galvą tipo nualpusi, pasižiūriu, kur ano kojos pirštai, ir kalu kulnu į kojos pirštus iš jėgos. Jei aš su kulniuku, skaityk, kad man dar ir pasisekė... Nu ir tipo žmogus automatiškai tave paleis, o tu bėgi. Tuo atveju, jei aš su kablais, man nepasisekė, nes bėgimo greitis sulėtėja
Nu bet aš su jais nevaikštau, tai net negalvoju apie tai. Va, laukiu komentarų šiom dviem metodikom. Gal sužinosiu, kad nė viena jų neveiksni, ir išvis iš namų nebeisiu
