Perskaičiau šią diskusiją penktadienį ir visą savaitgalį mintys sukėsi aplink šios temos. Pasidalinu kai kuriomis nesąmonėmis, kurie aplankė mano vargšą galvą.
Gera tema, bet diskusija kažkaip pastoviai nukrypsta nuo temos. Vietoj savigynos aptariama, ar iškentės vyrai smūgius į tarpkojį, ar ne. Ir daroma išvada, kad jei smūgis į kiaušus negarantuoja 100% pergalės, tai ir savigyna neturi šansų ir kovos menai bendrai neturi naudos. Bet, sakykit, ar vienas vienintelis smūgis į tarpkojį yra kovos menas? Jei taip, tai kaks tai stilius – KyoKIAUŠINkai?
Kokie kovos menai turi savo arsenale tik vieną smūgi? Jei naudoti tokią logiką, galima gauti keistas išvadas: ar gali profesionalas boksininkas vienu smūgiu pasiųsti priešininką į nokautą? – Gali. Ar tai yra 100% garantuota? – Ne, nes priešininkas gali apsiginti ar ištverti smūgį. Ar galima padaryti išvadą, kad profesionalas boksininkas yra bejėgis ir negali apsiginti? Tikrai ne, nes normalus boksininkas moka daugiau nei vieną smūgį ir tikriausia smūgiuos serijomis – jei nepraeis pirmas smūgis, praeis antras ar trečias. Tai kodėl mergina negali daryti taip pat? Nepavyko smūgis į tarpkojį – smogti į kelią ar blauzdikaulį, į akis, gerklę – kiek čia buvo gerų patarymų. Bet tai jai pavyks tik jeigu mergina MOKA smogti ir smogti serijomis, MOKA pataikyti smūgiu į silpną vietą, MOKA išvengti ar apsiginti nuo kontratakos ir jei turi pakankamai stipria psichika, kad nepulti į paniką. T.y. jei ji PRAKTIKUOJA kovos menus ar tikrą savigyną, kas iš esmės turi būti tas pats. Tačiau jei mergina neturi jokio supratimo apie savigyną, o į šį tinklalapį užėjo prieš einant į diskoteką ir naiviai tikisi rasti stebuklingo recepto visiems užpuolikams nugalėti, tai ji tikrai tokios panacėjos neras. Na nebent jei užpuolikai yra idiotai, stos į eilę ir lauks kol visiems atmuš kiaušus
Tai paneliai Yu-Ko patarimas apipurkštis ašarinėmis dujomis vietoj kvepalų yra pats naudingiausias
Mes čia beveik vienbalsiai pritarėm, kad jei mergina neturi gero smūgio, nemoka pataikyti ir kažkaip sužaloti užpuoliką, ji neturi šansų apsiginti. Bet ar tai priklauso nuo lyties? Ar 60 kg vaikinas, kuris irgi nieko nemoka ir tikisi tik vieno smūgio, turi daugiau šansų? Vaikiną galima kažkam apmokyti ir padaryti iš jo kovotoją, bet kodėl mes nusprendėme, kad merginos išmokyti negalima, jei tik ji nėra rutulio stūmike ar sveria mažiau už 100 kg? Mergina juk irgi turi kaulus ir raumenis. Čia nėra kalbos apie lyčių lygias galimybes, čia grynai logikos klausimas. Apžvelgsiu dar keletą čia pasirodžiusių teiginių.
Merginos turi mažesnį svorį ir ūgį, todėl negali gerai kovoti. Turbūt kiekvienam iš mūsų teko sparinge ar kovoje susidurti su žemo ūgio ir mažo svorio kovotojais, kurie buvo labai neparankus priešininkai. Svorio ir ūgio stoką jie puikiai kompensuoja vikrumu, greičiu ir agresyvia kovos maniera. Yra toks posakis: “Didelį mušti smagiau, nes jis garsiau krenta”. Turbūt šį piktą pokštą būtent tokie “mažyliai” sugalvojo.
Mergina gali būti gerų kovotojų tik jei ji turės dramblio kompleksiją ir taps ONO. Svoris yra labai gerai stipriam smūgiui, bet tai nėra būtina sąlyga. Sprogstamam judesiui vystyti reikia specifinių treniruočių, o ne “kačalkos”. Kas pasakys, kad tenisas ar tinklinis yra “tik vyriškos” sporto šakos? O dabar įsivaizduokite, kad tinklininkė duodą padavimą, bet vietoj kamuolio kažkieno veidas… Jei ne kruvina košė, tai sulaužyta nosis ir skausminis šokas yra garantuoti. O jei tenisininkė smogs rakete r panašaus svorio lazda per galvą? Tokios sportininkės lieka gražios ir mielos, bet jie jau turi 90% kovotojo fizinio paruošimo – stiprų smūgį, gerą reakciją, greito judėjimo įgūdžius. Telieka truputi permokyti. Ir joms nebūtina būti pasaulio čempionėmis – pakaks gero mėgėjiško lygio.
Mergina gali apsiginti tik ginklu. Ginklas žymai padidina šansus ir tai yra tiesa tiek vyrams, tiek moterims. Bet ginklu irgi reikia mokėti naudotis. Net turint pistoletą, reikia pataikyti į greitai judantį taikinį at taikinius. Jei to nemokėti, lieka tik nusišauti ir tuo išsaugoti garbę. Kol kas pats praktiškiausias yra vėl gi Yu-Ko patarymas dėl balionėlio, bet visiškai tikėtina kad šoko ar streso būsenoje auka gali tiesiog pamiršti į kurią kišenę padėjo tą balionėlį. Čia jau psichologinio pasiruošimo klausimas.
Maat: “Tavo smūgio stipresnis vyrukas gali net dorai nepajusti…” Ar smūgis nepavyks, ir tai tik dar labiau supykins agresorių. Taip, jei mergina (ar bet kas) žino (bet nemoko) tik vieną smūgį, smogia, o po to užsimerkia ir laukia, kas bus toliau. Tada tikrai, geriau nieko nedaryti ir iškart užsimerkti. Kaip tame anekdote: “atsipalaiduokit ir pabandykit gauti malonumą”
Bet jei smūgis eina po smūgio, tai ir stipriausią vyruką galima sumušti net paprastais antausiais, ypač jei švelnia moteriška rankytė priprato dirbti su teniso rakete.
Fallin Snow: Manau,jog merginoms savigynoje yra svarbiausia psichologinis pasiruosimas-kad nesustingti is baimes ir nebijot panaudot ziaurius veiksmus. Štai čia šventa tiesa! Tiek vyrams, tiek moterims, bet moterims šiuo atveju sunkiau, nes reikia nugalėti stereotipus, kad “tai nėra moteriškas elgesys”, kad “nieko nepavyks, nes vyrai stipresni” ir t.t. – visą eilę šių stereotipų mes čia išvardinom. Be to moterys tikrai yra mažiau agresyvios, joms reikia daugiau laiko ar stipresnio poveikio, kad “užsivesti”. Bet kai užsives… Kaip rašė Maat: “… išprovokuoti, kad užvožtų per veidą - nes tada tiesiog sužvėrėju (kažkoks nevaldomas tai reiškinys, tarsi kitas žmogus išlįstų iš vidaus)”. Išvis psichologinis pasiruošimas yra pats svarbiausias dalykas kovos menuose.
Pūgžlys: “Iš viso manau, kad iškeltas klausymas yra kvailas. Labiau tiktų tema apie efektyvius kovos būdus bei metodus moterų savigynai, psichologinį pasiruošimą ir pan.” Klausymas normalus, Tiesiog jo interpretacija gavosi kažkokia kvaila. Maat paklausė, ką siūlo savigyna moterims. Tai gal grąžinsim diskusiją į normalius bėgius? Gerbiamieji treneriai, metodistai, ką gali pasiūlyti jūsų mokyklą ar jus asmeniškai? Aš nesu treneris, nesiimsiu atsakomybės mokyti kitus, tik apibrėšiu, kaip aš įsivaizduoju parengties principus ir procesą, kaip aš mokyčiau savo dukrą ir mokysiu savo sūnų.
1. Pagrindinis postulatas – kova yra sunkus darbas. Trumpas, bet sunkus, kruvinas ir nemalonus. Todėl pasirengimas kovai reikalauja DARBO, atkaklių treniruočių. Stebuklingų technikų nėra ir nebūna, jei nori išmokti kovoti, reikia treniruotis daugiau, net bei kurioj sporto šakoj. Jei to nenori ar nesi tam linkęs, geriau neišeiti iš namo vakare ar vaikščioti su asmens sargybą.
2. Bendra fizinė parengtis. Čia yra pagrindas. Tikėtis vien tik stebuklingos “ki” energijos galima, bet nereikia
Darbą daro raumenys. Kovotojui reikia jėgos, ištvermės, koordinacijos, vikrumo, ...
3. Speciali fizinė parengtis. Pratimai sprogstamai jėgai, greičiui, anaerobinė apkrova ir t.t.
4. Ginklas žymiai padidina kovotojo(s) efektyvumą, jį reikia naudoti nuo pirmos treniruotės. Be to ginklas yra puiki priemonė fiziniai parengčiai – žymai įdomiau mosuoti lazda ar kardu, nei ganteliu. Iš stilių aš atiduočiau pirmenybę eskrimai ir pradėčiau mokymą nuo trumpos lazdos, nors vėliau galima įvesti ir tradicinį kobudo, tai jau kiekvieno trenerio pomėgių reikalas. Įprastų daiktų kaip ginklo panaudojimas, specpriemonės (dujos, elektrošokas).
5. Veiksmų arsenalas. Jei mes norime gauti rezultatus kuo greičiau, reikia vystyti žinomus ir įprastus veiksmus. Duoti paausį ar spirti koja, užsidengti rankomis moka net vaikai, nuo to ir pradėti, bet neapsiribuoti tuo - sudėtingesni veiksmai įsisavinami lygiagrečiai, bet antra eile. Taikiniai – silpniausios vietos – pirštai, akys, tarpkojis ir t.t. Vystyti veiksmų tikslumą ir stiprumą, būtinas darbas su kriaušėmis ir pratimai su partneriais.
6. Strategija ir taktika. Kur bėgti, kad nepapulti į dar blogesnį padėtį? Kaip šaukti pagalbos? Kai kurie šaltiniai siūlo daužyti vitrinas, kad atvažiuotų policija…
7. Psichologinis pasiruošimas. Štai čia ir yra svarbiausia, bet sudėtingiausia dalis. Sudėtingiausia dar ir todėl, kad mokinis turi būti įsitikinęs savo veiksmų efektyvumu. Tam jis turi būti pripratęs atlikti šį veiksmą gyvam žmogui. Bet kas sutiks būti “kriaušę”, kai merginos atidirba smūgi į tarpkojį?
Ar kitus skausmingus veiksmus? Skaičiau straipsnį apie vieną britą ar amerikoną – savigynos instruktorių. Jo apsauginis kostiumas labiau primena kosmonauto skafandrą, kad leisti mokiniams atidirbti veiksmus pilna jėga. Nepaisant to kostiumo, jis per savo karjera gavo keletą rimtų traumų, o pirštų išnirimų jis jau neskaičiuoja. Tikrai nelengvą duoną! Psichologinė parengtis – tai kita tema, ir labai nemaža, bet trumpai:
· Būti tikram dėl savo veiksmų efektyvumo.
· Būti pasirengusiam veikti iki galo. Jei pradedi kovą, reikia kovoti, kol nekris priešininkas.
· Neprarasti dvasios, jei ataka nepavyko. Persiorientuoti ir pakartoti ataką.
· Nebijoti priešininko atakos. Neprarasti dvasios praleidus smūgį ar po smūgių seriją. Tai dar ne galas.
· Įprotis dirbti neįprastose ir nepatogiose sąlygose – gatvėje, laiptinėje, tamsoje, …
· Jei teko bėgti… Dažnai pabėgimas yra signalas panikai. Žmogus jaučiasi auka ir, jei jį pasivys, jau negalės gintis, nors ir būtų geras kovotojas. Reikia nugalėti šį instinktą, kad bėgti ir kovoti jam būtų taip pat lengva, kaip žaisti krepšinį.
· …
Specialistai šį sąrašą gali papildyti ar apginčiuoti, bet man atrodo, kad tai yra tas minimumas, be kurio neįmanoma kalbėti apie savigyną. Bet įsisavinęs šį minimumą, jau galima tęsti praktiką bet kuriame tradiciniame ar sportiniame stiliuje nuo bokso iki aikido. Jei jus mokate plaukioti ir nebijote vandens, galima plaukioti bet kurio stiliumi – ar brasu, ar krauliu.
Štai tiek nesąmonių aš prisigalvojau per saulėtą savaitgalį. Sėkmės!
