ir kokiam klube taip moko ,negi tradiciniame karate (juokauju) 
Nea, nemoko... Nes tradicinis karatė nėra savigyna

Tai yra būdas charakteriui lavinti ir išlaikyti fizinę sveikatą iki žilos senatvės... Kai kuriem tai būdas varžyboms laimėti
Žmogus, norintis apsiginti, tiesiog turėtų pats pasidomėti skausminiais žmogaus anatomijos taškais, psichologinėmis vingrybėmis ir t. t. bei ne po vieną kartą pagalvoti, ką jis darytų atsidūręs vienokioje ar kitokioje situacijoje. Joks būrelis šito neduos. Na, gerai, gal duos, bet aš ant Lietuvos tokių būrelių nežinau. Juolab reikia atsižvelgti į žmogaus pranašumus ir trūkumus, o kas geriau gali žinoti juos už patį žmogų? Juk vienas galbūt galės durti pirštais į akis kitam, o kitas negalės, ir viskas, ir gali jį mokyti šito iki pažaliavimo, ir tai yra puikus savigynos būdas, bet atėjus laikui, jis to nepanaudos...
Tačiau: neabejotinai kovos menai ir sportai yra tik pliusas savigynai, jei neįsivaizduojama, kad kurį nors palankius gatvėje pergalė garantuota. Pliusas, nes išmoko šaltakraujiškumo, taktikos, valdyti kūną pagal situaciją (kad ir atlikti smūgius), ištvermės, duoda šiokią tokią sparingo praktiką su įvairaus svorio priešininkais (bent jau pas mumi), išmoko ištverti skausmą ir t. t. Jei jau neišmoko - tai bent žmogus žino, koks jo skausminis slenkstis, ir be reikalo į atvirą kovą nesiraus, jei tas slenkstis labai žemas... Žinodamas, kad gaus truputį, ir jam amen. Ir galbūt bandys ieškoti kitų būdų savigynai...
Bet jei žmogus lanko kokius tai kovos menus ir įsivaizduoja, kad jis dėl to yra puikus savigynos specialistas, ir nieko daugiau ta tema negalvoja, įsivaizduodamas, kad jį išgelbės mėnuo... metai... penki metai... dešimt metų... treniruočių, tada tie kovos menai ir sportai yra didžiulis minusas savigynai, kaip kad nutiko Zen minėtai panelei, kuri greičiausiai prisileido taip arti tuos pacanus dėl to, jog buvo įsitikinusi galinti juos nugalėti dėl savo dziudo įgūdžių...