Nesuprantu iš kur jūs ištraukiate, kad išoriniai stiliai (pvz. boksas ar kikboksas) yra tipo "mordabojus", o vidiniai (pvz. aikido ar wingchun) tipo jau dvasią tobulina. Ta prasme, jei stiliuje mokina kovoti, tai yra nedvasinga, o jei nemokina, tai čia tikrasis kelias tobulinti dvasią?
Atsiprašau, bet tai mažų mažiausia absurdiškai juokinga
Dvasią tobulina ir charakterį grūdina VISI kovos menai, kur žmogus dirba su savimi ir turi įveikti sunkumus. Kuo daugiau sunkumų - tuo labiau tobulina ir grūdina. Tad "lengvesnio kelio" paieškos man atrodo yra nukreiptos visai į priešingą pusę nuo išsikelto tikslo
Juk bokse irgi galima dirbti lengvu kontaktu! Jei klubas geras, tai niekas ten specialiai nežalos, priešingai - pasirūpins ir sveikata, ir gerbūviu apskritai. Ir dvasią galėsite tobulinti pasitikdami realų priešininką, įveikdami realias baimes ir savo silpnumą, o ne atlikinėdami formas prieš veidrodį ir įsivaizduodami kokie dvasingi esate.
Kovos menas turi labai daug įtakos žmogaus asmenybei ir jo dvasiai. Tačiau jei jūs nekovojate, tai visa ta įtaka subliūkšta kaip muilo burbulas. Nuo kada apsimetinėjimas, kad esate kovotojas, kai nesate, yra dvasingas? Jei nenorite kovoti, tai ko išvis eiti treniruotis kovos meno? Juk galite užsiimti meditacija ar joga, ir nereikės pergyventi dėl to, kad kontaktas per didelis...
Beje, tokie pareiškimai ("į boksą neisiu, eisiu į ką nors dvasingesnio") man kelia susirūpinimą, ir tikiuosi, kad ne man vienam. Jie reiškia, jog visuomenėje yra suformuotas neteisingas bokso ir jam artimų stilių įvaizdis, ir jis nekoks. Galbūt per daug neigiamų ir per mažai teigiamų pavyzdžių, iš kurių būtų galima susidaryti teisingą nuomonę?
