Gal galit patarti dėl stiliaus pasirinkimo pateikdami bent nuomones, pamąstymus.
Šiuo metu galvoju apie Kyokushin ir wing-chun, nors nebutinai tik šie.
Pats su kovos menais nesu visai susidūręs, tačiau esu fiziškai pakankamai neblogai pasiruošęs ir esu aukštas (apie 190cm). Gal į tai reiktų atsižvelgti renkantis stilių?
Domintų tokie klausimai kaip:
1. Kiek greitai matysis rezultatai - niekur tikrai neskubu, tačiau kadangi kova man nebus pagrindinis gyvenimo tikslas, o daugiau dėl savęs, tai nesinorėtų, kad kažkokią praktinę naudą gautum tik po N metų treniruočių. Internete radau nuomonių, kad wing-chun pakankamai ilgai(keletą metų) reikia mokytis norint pastebimų rezultatų.
2. Kiek tai būtų potencialiai naudinga realiose kovos situacijose.
3. Kokių papildomų privalumų be kovos duoda stiliai. Paskaitinėjęs susidariau įspūdį, kad Kyokushin - daug akcentų jėgai ir ištvermei. Wing-chun - atsipalaidavimas, filosofiniai-dvasiniai dalykai.
4. Dar jei yra kažkas svarbaus ko nepaminėjau.
del 1. ziurint ka laikai "pastebimais rezultatais". cia niuansu labai daug. jeigu nori "lygio", t.y. normaliai ismokt kazka, ko kiti nemoka ir negali, tada be 'N metu' neapseisi. koki stiliu bepasirinktum. be minetuju "N metu" tau kovoje paprastas fizinis pasiruosimas pades labiau negu varganai ismokta technika, kuria pritaikyti realiai ne visada taip jau paprasta. isvis imo, jei 'neatslifavai' technikos iki "automatizmo" (kai kunas tiesiog pats viska atlieka teisingai), tai
realiose situacijose, prie psichologines itampos, jokiu "pastebimu rezultatu" ir but negali. o davest iki automatizmo reikia N metu. netgi paprasta smugi norint ismokti atlikti teisingai reikia nemazai paprakaituot ir netgi boksas, kuris nesa palyginus greita rezultata, be keliu metu treneruociu nieko ipatingo neduos.
2 o cia susiduriam su pagrindine tu 'realiu kovos situaciju' problema - psichologiniu pasiruosimu. daugeliui kovotoju, net labai gerai ivaldziusiu technika ir turinciu fiz pasiruosima sita problema realiose situacijose viska sugadina. taigi kiek metu besitreneruotum, kovos menas realiose situacijose pasidarys realiai naudingas tik tada, kai igausi "kovini mentaliteta" ir nusispjoves galesi eit nors pries 3 priesininkus (gatveje po viena kabinasi retai), o kovoje jausies uztikrintai 'kaip zuvis vandenyje' kaip sakoma.
3 fizini ir psichologini pasiruosima, bet pastarasis isryskeja tik po daug metu. taciau gyvenime visada labai naudingas.
