Drauges tevas pasakojo, kaip jam tik pabaigus ta privaloma sovietine tarnyba Maskvoj reikejo traukinio laukt. Ishejo zmogus pasivaiksciot po miesta, nugrybavo i kazhkoki negera rajona. Sake tik spejo apsizhiuret, gatve tuscia, priejo 12-kos metu berniukas, cigaretes paprashyt, kol atsisake, jau ziuri ratu apstoje visi (kiti po 16-18 metu atrode sake). Sirdis is baimes tik per gerkle lipt pradejo, bet mintyse vien kartojo, neparodyk kas esi. Pradejo tie vyresni sakyt, a kodel vargsui vaikui cigaretes neduodi? ko skriaudi? Nu, jis sake mate, kad nelabai ka pabegt gales, tai tiesiog ramiu balsu jam atsake, "O tu zhinai kas ash toks? is kur as einu? kodel as cia einu?", tai sake perbalo tik visi pacanai (visgi ka tik po armijos, nors nebe su uniforma, bet sake dar skustas ir panasiai), o jis daugiau nezhiurejes nuejo labai atsargiai stebedamas uzh nugaros, ir viskas gerai pasibaige.
O va ir man yra buve, Sventojoj kai atostogavom priesh keleta metu (15-kos gal tik buvau), susitikom su mamos giminemis, pabuvom pas mus, liko tu giminiu vaikas ir kazhkokia mergina, kuriai visai simpatija pajauchiau, tai pasishoviau ~1 ryto palydet abu (nedaug, puse kilometro gal) iki namu. Palydejau, gryzhtant einu per toki kaip parkeli, prieina toks mano sudejimo (~1.8m/72kg) jaunuolis ir prasho ish manes paskambint, atsisakiau aisku, bet durnai padariau, kad is kart ir netepiau i padus. Dar pora zhodzhiu, jau ziuriu kokie 4-5 prie manes stovi draugai jo. Adrenalino kelnes pilnos, (tikrai adrenalino, nors nedaug truko, kad ir kazhko kito butu) galvoju, nu jau ar taip ar taip p...dec bus, tai bent kazhka pabandysiu. Dar pora sakiniu, tada labai staigiai pirmajam uzkalbinusiam vyrukui i tarpukoji su kelieniu zhiebiau, ir sprukau pro tarpa atsidarusi kiek kojos nesha, po 5s gal atsisukau pazhiuret, tai tas dar raitesi agonijoj, o kiti tik tada susiprato, kad vytis reikia. Gerai, kad plaukima daug lankes buvau, ir adrenalinas savo padare, tai begau kaip olimpinis begikas koks iki pat namu.
