Begiojimas

[TaroKong]

Pajami bendra atstuma ir jau vos ne isvadas darai. Nu nesamone. Jei 6-7 begsi pakankamai greitai be pertrauku, tai tikrai kazin, ar labai gerai. Ypac, jei tai darai reguliariai. kai tiek pat nubegi intervaliniu metodu, tai vystai reikiama istverme, Nera tokio dalyko, kaip istverme. Yra greicio istrerme, glikolitine, aerobine galu gale. Va pastaroji reikalinga tik tiek, kad kvepuot galet padoriai, del bendro tonuso tskant.
Ir apskritai, paskaitei tik viena is straipsniuku. Paziurek kitus. Begimas apkritai nera geriausias metodas. Tarkim, bet koks pratimas su lengvu svarsciu (16 kg) zymiai geresnis, nes apkrauna visa kuna tolygiai, o ne vien kojas. Ir judesiai zymiai artimesni kovos judesiams. Tarkim 3 pratimai - clean, swing ir snatch po 3 min su pertraukele minutes duos toki kruvi, kuri kazin, ar maratonininkas atlaikys. O intensyvumas zymiai panasesnis i sportines kovos intensyvuma, negu bet koks begimas.
Apie charakteristiku blogejima, tai neturiu ka pridurti. Reguliarus aerobinis darbas letina zmogu. Desimtys studiju sia tema yra ir saltiniu rasti tikrai nesunku. Ar gal manot, kad greicio-jegos sportininkai irgi bega krosus kasdien? Na, kova daugiau istvermes reikalauja, bet tikrai ne maratonininko.
Siaip neiziuriu priestaravimu tame, ka rasiau.

[stripulis]

Bėgsi greitai ir su pertraukom. Minutės. Žinoma, jei visą laiką sėdėjai prie teliko ir staiga sumanysi atlikti tokį intervalinį bėgimą - amen. Tada taip, geriau pradėti nuo nedidelių atstumų ir lėtai. Bet žmonės, kurie yra profesionalūs kovotojai, spėju, tokį bėgimą nesunkiai atlaikytų.
O pats rašei, kad jei bėgti, tai tik labai labai lėtai. Kokia prasmė tada išvis?
Kas dėl metodikų - taip, yra visokių. Bet bėgimas - labai nedaug kainuojantis ir labai paprastai suprantamas dalykas. Ir pliusų jo yra daug. Ir metodikas jo gali visaip kaitaliot, priklausomai, ko tau tuo metu reikia. Minusas esminis - kaulam ir sąnariam nelabai sveika. Bet visas gyvenimas ne per labiausiai sveika
Ir dar - rašei, kad ištvermė mažina jėgą ir greitį. Šitas mane labiausiai pjauna 
Bet iš esmės jei pats nematai, kur "kliurkas" palikai, tai ir nematysi 
Ir dar - tu iki šiol įsitikinęs, kad intervalinis metodas - tai tas, kurį Varstotas apibūdino? Užsikabinai už jo - intervalinis, intervalinis... Tai prašom, pateik - atstumus, intervalus tarp nubėgtų atstumų, kiekį atstumų - kas tai yra?
Gi yra tavo frazė: kai tiek pat nubegi intervaliniu metodu, tai vystai reikiama istverme . Nu tai tame mano vertime ir buvo intervalinis metodas, kuriuo vystai reikiamą ištvermę - glikolitinę. Prieštarausi?

[laiteriz]

Bandai įrodyti, kad ilgas bėgimas nenaudingas? Kad bėgti reikia intervalais? Bet turiu nuvilti - bėgimas intervalais bent jau tamstos duotoje nuorodoje yra tiesiog gudresnis bėgimas nei tiesiog tarkim kokių 7 kilometrų bėgimas ristele, ir labiau reikalaujantis ištvermės, kuri tavo lūpose skamba kaip keiksmažodis...

jo, ten per drasus teiginys, kad kovai nenaudinga. Bet naudinga - netiesiogiai! Begimas islavina savybes tam tikras, bet ne technika.. O kam tuodu dalykus treniruoti atskirai?..  

problema  tame  kad dauguma begioja vien delto kad kaskas kaskur daug begioja ir tipo taip reikia 

 

Begimas apkritai nera geriausias metodas.

 

Ir metodikas jo gali visaip kaitaliot, priklausomai, ko tau tuo metu reikia.

  gal yra konkretesniu aprasymu/pasiulymu del kaitaliojimo?

[stripulis]

Su konkretesniais bus blogiau, nes ne specas. Galiu tik tai, kas man atrodo (nes išvis brukausi į temą todėl, kad mane nustebino akivaizdūs Tarokong prieštaravimai pačiam sau, o tuos terminus anaerobinis, aerobinis ir glikolitinis pirmąkart iš jo ir išgirdau). Tai vat, mano galva, bėgimas naudingas ne tiesiogiai kovai, tačiau pačioms treniruotėms, per kurias jau savo ruožtu treniruojamasi kovoti, ir jos jau yra naudingos tiesiogiai kovai.
Tada pavyzdžiui, ilgas lėtas bėgimas (bet vis dėlto ne 30 km, o kokie 5-7, nes tiesiog laiko nebeužteks pagrindinei veiklai - kovos sporto ar meno treniruotėms) gali padėti sustiprinti kad ir tuos pačius kojų raumenis, kurie vėliau neskaudės stovint žemesnėmis stovėsenomis, treniruojantis perėjimus kovai ir t. t. ir pan. Žinoma, turint laiko galima stiprinti tuos raumenis ir stovint žemomis stovėsenomis, treniruojantis perėjimus kovai ir t. t., bet efektyviau ir greičiau jie stiprinasi visgi bėgant.
Toks intervalinis bėgimas turėtų pagerinti neuždusimą sparingo, artimo pilno kontakto kovai, metu, galbūt netgi pagerinti šaltakraujiškesnį reagavimą, kas kovoj yra sveikintina, turėtų padėti išlaikyti ne per greitą pulsą (žinoma, praktikuojant jį nuolat, o ne kokį kartą į mėnesį).
Su sprintu - mažiausiai turiu ką pasakyti. Galiu sau įsivaizduoti, kad jis galbūt gerina reakciją ar sprogstamąją jėgą, bet tai gali būti ir visiška nesąmonė Bėgdavom mes tą sprintą, ir nemažai, bet kam tai darydavom - nežinau. Gal kas kitas žinot, kuo jis naudingas? Aš sakyčiau, nebent laimėtojo instinkto skatinimui (nes bėgdavom porom)   
Va tokie va pamąstymai, neparemti absoliučiai jokiais moksliniais tyrimais, tik savo patirtim... 

Beje, laiteriz, o kaip treniruoti bėgimą ir techniką kartu? Nelabai praktiškai tai įsivaizduoju...

[TaroKong]

Ir dar - rašei, kad ištvermė mažina jėgą ir greitį. Šitas mane labiausiai pjauna

Kodel pjauna? Istverme ir greitis-jega yra "kompromisines" savybes. Lavindamas viena, mazini kita. Tik mazinimo laispnis gali skirtis.

Bet iš esmės jei pats nematai, kur "kliurkas" palikai, tai ir nematysi

 
Na, sis visas dalykas su tais lavinimais yra kiek is "fuzzy" srities. Cia niekad (ke gero) nebus vienos nuomones, nes tiriama sistema (zmogus ir jo funkcionavimas) yra per sudetinga ir jos modeliai netikslus. Tai absoliuciu kliurku net negali buti.

dar - tu iki šiol įsitikinęs, kad intervalinis metodas - tai tas, kurį Varstotas apibūdino?

Tai aisku, kad isitikines. "Intervalai". Darbo intervalas, poilsio intervalas ir pakartojam. Darbo ir poilsio laikas gali skirtis. Tarybinej literaturoj medavo vartoti termina "kartotinis", turedami omeny, kad poilsio pauzes salyginai trumpos. "Intervalinis" gi budavo paliekamas atvejui, kai pauzes ilgokos.

Gi yra tavo frazė:  kai tiek pat nubegi intervaliniu metodu, tai vystai reikiama istverme . Nu tai tame mano vertime ir buvo intervalinis metodas, kuriuo vystai reikiamą ištvermę - glikolitinę. Prieštarausi?

Nu ne, nepriestarauju. Su viskuo cia sutinku. Hm, as sakiau, kad esu apskritai pries begima? Nu gal ir sakiau, turedamas omeny ilga be pertrauku begima submaksimaliom pastangom. Iki siol manau, kad tai blogis. Viena ar kita intervaline forma nera blogai. Aisku, kaip minejau pries tai poste, yra geresniu metodu. Na, cia skonio reikalas, asmeniskai apskritai nemegstu begimo, ilgesnio nei 100m, tai gal astrokai pasisakau.
O del labai leto ilgo begimo (zemas pulsas), tai kitas reikalas. Nepamenu dabar visu aiskinimu, kodel tai "leidziama". Bet cia is esmes irgi laiko gaisimas. Efektas tik "tonizuojantis", o ne treniruojantis.

[stripulis]

Kodel pjauna? Istverme ir greitis-jega yra "kompromisines" savybes. Lavindamas viena, mazini kita. Tik mazinimo laispnis gali skirtis. 

Apskritai įspūdis kur kas malonesnis šio tavo posto 
Va tik šitas mane vis tiek pjauna. Tarkim, aš netikiu, kad ištvermės lavinimas mažina greitį ir jėgą. Įrodyk. Ne teiginiu, kad mažina, bet faktais, įrodančiais, kad mažina. Kol kas žinau tik vieną dalyką - beatodairiškas raumenų "užkačalinimas" iš tiesų mažina greitį. Bet ar jėgą mažina? O gal tu turi galvoje ne jėgą, o smūgio stiprumą? Tada dar su tam tikrom išlygom sutikčiau.

[laiteriz]

Beje, laiteriz, o kaip treniruoti bėgimą ir techniką kartu? Nelabai praktiškai tai įsivaizduoju...

begti taip, kad begimas butu kuo panasesnis i technika.. aisku, netiksliai pasakiau: panasumas ne ta prasme, kad "beveik", o ta prasme, kad kuo daugiau elementu sutaptu..

[stripulis]

begti taip, kad begimas butu kuo panasesnis i technika.. aisku, netiksliai pasakiau: panasumas ne ta prasme, kad "beveik", o ta prasme, kad kuo daugiau elementu sutaptu..

Pvz.?

[TaroKong]

Tarkim, aš netikiu, kad ištvermės lavinimas mažina greitį ir jėgą. Įrodyk. Ne teiginiu, kad mažina, bet faktais, įrodančiais, kad mažina. Kol kas žinau tik vieną dalyką - beatodairiškas raumenų "užkačalinimas" iš tiesų mažina greitį. Bet ar jėgą mažina?

Na, pilnai matematiskai irodyti negaliu . Galiu tik pavyzdziu pabandyti. Is sporto.
Powerlifteriai - grubios jegos sinonimas. Istvermes nerasta.
Olimpiniai stangistai - galios (jega+greitis) sinonimas. Istverme irgi ne kokia.
Sprinteriai. Greicio sinonimas - nu irgi nekaip begtu ilgus nuotolius.
Ir atvirksciai, paimkim gryna istvermes sporto saka - ilgu nuotoliu begimas, triatlonininkai, plento dviratininkai (trekas kitas reikalas). Nu nei vieni is ju nera nei galiunai, nei greituoliai.
Sitie pavyzdziai aisku nera irodymas, bet pakankamai vaizdus. O susije tai su daug kuo. Kelios galimos priezastys.
Norint aukstu istvermes rezultatu, atitinkamai praktikai reikia daug energijos. Zmogaus energijos rezervai riboti .
ilgas darbas susidarant laktatui slenka raumenu skaidulas is IIb i IIa ir is IIa i pirmos rusies. Kitaip tariant, zmogus netenka raumenu, reikalingu greitam darbui. Tiesa, nors si teorija gana vieningai priimta, bet ir cia dar yra neaiskumu. Kodel tas raumenu poslinkis vyksta galima paaiskinti gana gudriai. Organizmas linkes adaptuotis. Kai pastoviai gaunami istvermes kruviai, o kitoki kruviai labai reti, tai organizmas taikosi prie sito. Taikosi, daugindamas letuosius raumenis greituju saskaita. Tarkim, maratono metu IIb skaidulos praktiskai nedirba. Tai, kasdien prabegant 20 km, organizmas mano "o kam man tie greiti raumenai, jie juk vistiek nieko nedaro".
Tiesa, atvirkstinis keitimasis vyksta labai sunkiai, o ir procesai mazai zinomi cia.
Apskritai visa tai evoliucijos pasekme. Pirmykstis zmogus daug risnodavo, o tarkim, maksimalios galios pastangu jam reikedavo gal kokia minute per diena (vidutiniskai) tarkim, lipant i medi nuo tigro . Todel ir sakiau, kad mustynes yra nenaturalus evoliucijos poziuriu procesas.
Dar kiek is gamtos apie greiti-istverme. Zinduoliai turi panasiai skirstomus raumenis, kaip mes. Greitus ir letus nesigilinant i detales. Ir palyginkim vilka ir liuta tarkim. Vilkas per diena gali nurisnoti tikrai daug. Daznai jis tuo ir uzsiima. Taciau maksimalus greitis apie 65 km/h. Nemazai, bet... Liutas gi didziaja laiko dali guli arba letai ropoja. Maksimalus greitis taciau virs 80 km/h, taciau jis geit pavargsta. Argi ne irodymas?

[laiteriz]

Pvz.?

o kaip tu padarytum, kad "tarp begimo ir technikos kuo daugiau elementu sutaptu"?

[stripulis]

Kai pastoviai gaunami istvermes kruviai, o kitoki kruviai labai reti, tai organizmas taikosi prie sito. Taikosi, daugindamas letuosius raumenis greituju saskaita.

O kai vienodi krūviai tiek ištvermei, tiek greičiui, tiek jėgai? Tarkim, po 33 procentus darbo laiko? Ar tada ištvermės treniruotės irgi mažins greičio ir jėgos rodmenis?

[stripulis]

o kaip tu padarytum, kad "tarp begimo ir technikos kuo daugiau elementu sutaptu"?

Nepadaryčiau, jei nuoširdžiai Galima aišku bėgant smūgiuot rankomis į orą, bet man priimtiniau atskirai - atskirai bėgt ir atskirai judesio, bet ne bėgimo, o padėties keitimo, žingsnelių ir panašiai metu smūgiuoti. Gal prasmės nematau į bėgimą įtraukti kovos elementus todėl, kad bėgant kovoti vis viena realiai neįmanoma. Nebent turi ilgą lazdą ir vydamasis priešininką vis jam užvanoji per nugarą 

[TaroKong]

O kai vienodi krūviai tiek ištvermei, tiek greičiui, tiek jėgai? Tarkim, po 33 procentus darbo laiko? Ar tada ištvermės treniruotės irgi mažins greičio ir jėgos rodmenis?

Po teisybei, nezinau . Pateikiau tik salyginai bendras poveikio schemas, kurias esu isskaites ar patyres (tikrai esu, beje). Nors manau, kad tikrai ilgas intensyvus aerobinis darbas nera gerai. Tarkim, begiot daugiau, kaip 5 km jau manau negerai bet kokiu atveju. Bet jei nubegti 6*800 su (tarkim) 2-3 min pertrauka tarp begimu, tai nepalyginamai geriau, sakyciau net naudinga. Beje, taip ir sirdis labiau stimuliuojama, nes vidutinis intensyvumas gaunamas didesnis.
Be to, istvermes kruvio kovos menu treniruotese ir taip gaunama nemazai. Todel pretenduot i prof. begika kazin ar reikia (dar vienas argumentas)

[Raimis]

Na, pilnai matematiskai irodyti negaliu . Galiu tik pavyzdziu pabandyti. Is sporto.
Powerlifteriai - grubios jegos sinonimas. Istvermes nerasta.
Olimpiniai stangistai - galios (jega+greitis) sinonimas. Istverme irgi ne kokia.
Sprinteriai. Greicio sinonimas - nu irgi nekaip begtu ilgus nuotolius.
Ir atvirksciai, paimkim gryna istvermes sporto saka - ilgu nuotoliu begimas, triatlonininkai, plento dviratininkai (trekas kitas reikalas). Nu nei vieni is ju nera nei galiunai, nei greituoliai.

Tai, o prie kokiu sportininku prilygintum kovotojus? Prie stangistu? Aisku sunkumu kilnotojams nereikia tokios istvermes, kokia turi maratoninikas. Jo darbas kitoks. Nevykes pavyzdys

[Crashed]

...o tuos terminus anaerobinis, aerobinis ir glikolitinis pirmąkart iš jo ir išgirdau....

ATP - adenozin trifosfatas, medziaga, is kurios gauname visa chemine energija, reikalinga musu organizmo funkcionavimui.

Gliukoze -----Glikolize, be O2----> Piruvatas ---------------- +O2 ----> CO2, H2O, 36 ATP
                                                 +2 ATP        Aerobinis kvepavimas 
                                                    |
                                                    |
                                          be O2  |Anaerobinis kvepavimas
                                                    |
                                                    |
                                        Laktatas(pieno rugstis) + 2 ATP

Na va, parodziau savo 11 klases b lygio biologijos kurso zinias