Gerai, kad jaunystė, kaip sakydavo mano draugo senelis - greitai praeinantis trūkumas...

Aš, kai buvau jaunas, tai irgi galėjau eiti prieš barbarų ordas už savo stilių ar bendrai kovos meną!...
Aš NEŠMEIŽIU jokio stiliaus!
Aš tik konstatuoju faktą, kad VingTsun - paprastas ir supaprastintas iš TangLang (maldininko) stilius. Kas tame blogo, kaip nesuprastų priežasties piktintis minėti boksininkai?...
Nieko. Greičiau jau - privalumas. Kuo mechanizmas paprastesnis - tuo jis geriau veikia. Kuo mažiau veiksmų sistemoje - tuo jos patikimumas didesnis.
Muštynėse, tarkime, adrenalinas elementariai atjungia mąstymą, kaip nereikalingą dalyką ir nevertą būti aprūpintu pakankamai deguonimi - jo reikia kitoms kūno dalims. Todėl GMS (gross motor skills, kas yra bendriniai arba baziniai judėjimo įgūdžiai) veiks, kai tuo tarpu FMS (fine motor skills - arba išmoktieji, pridėtiniai) - ne.
VingTsun kaip tik yra sistema, kuri remiasi GMS. Tai yra jos privalumas!
Ir jos paskirtis buvo visada aiški: apmokyti bazinių ir elementarių kovos veiksmų sugaudytus į kinų armiją rekrūtus. Iš čia ir visas tas “promilitaristinis“ muštras mokyme.
O apie kokius dar FMS kareiviui reiktų aiškinti? Jam - kuo paprasčiau, tuo geriau. Juolab, kad ir laiko tokiam parengimui nėra daug...
Dabar pažvelkite į kitą faktą: koks stilius buvo vyraujantis kinų kovos menuose, tai reiškia - ir karių bei galimame priešininko parengime?
Šaolinio - kieno gi daugiau! Teisingai!

Todėl jis toks ir legendinis.
KAS yra kontr-stilius Shaolin-ciuaniui?...

Pamenate legendą apie vieną tinginį vienuolį, kuris vėliau visiems savo broliukams šiknas išspardė?

Taigi, jis ir “sukūrė“ maldininko stilių, tanglang. Kiekvienoje pasakoje ar legendoje yra tiesos grūdas, tik reikia jį atkasti.
Tad, jei visa kariauna ir profai bazuojasi Šaolinio stiliuje, tai “ant tempo“ (čia ir terminai pateikiami, beje: kai pilnas Šaolinio stilius mokomasi 12-15 metų, o pilnas VingTsun - tik 3-5 metai) tiks būtent ne supaprastintas šaolinis (nes bet kuris kitas mokantis kiek daugiau šaolinio tiesiog duos į kailį), o kažkas kontr...

Maldininkas - toks pats ilgas pagal mokymosi laiką, kaip ir jo oponentas, tarp kitko!...
Ir vėl: kas genialu - paprasta!
Juk pėstininkui, kuris ginkluotas ietimi (o kovoje kokį jis dar ginklą panaudos ir panaudodavo, ką?), reikia visai nedaug. Tokios maldininko mini versijos.
Kad... NET KAIMO BOBA suprastų! Ir tai ne antifeministinis pareiškimas, ir juolab - neasmeniškumas! :* , o tiesiog konstatavimas gyvenimo ir tuomečio mąstymo realybės: beraštis kaimietis rekrūtas ne ką protingesnis už bet kurią kaimo moterėlę (kada Kinijoje buvo sulygintos vyrų ir moterų teisės ir pastarosios pradėjo šviestis???). Štai todėl VingTsun yra “moteriškas“ stilius, nors visi grand-meistrai ir patriarchai - vyrai. Nes pačioje pradžioje jis buvo toks... “netikras“. Nepilnas, kaip sakoma. Kaip ir moterims - pakakdavo, jau jau taip, tik elementarių mokslo žinių (o ir dabar kinai žudo moteriškos lyties kūdikius - kodėl? Antrarūšiai jų supratimu...

).
Kas kad nepilnas - BET PUIKIAI VEIKIA! O ko daugiau norėt?
Va ir visos legendos.
Mano ASMENINIU manymu, tai muštynėse VingTsun - bene pats tinkamiausias iš stilizuotų ir kanonizuotų kungfu stilių. Būtent dėl savo paprastumo ir efektyvios parengimo metodikos.
Tik nereikia užsidaryti savo kiaute ir vis tik apsidairyti aplink!

Sifu - gerai. Bet ir jis ne dievas.
Man VISI stiliai vienodai vienodi (kalambūras), nes aš matau juose tiek privalumus, tiek trūkumus. Bet kad nėra stiliaus be trūkumų... ir niekad tokio nebus!

O bet kuris “maldininką“ rimčiau praktikuojantis žmogus iš tikro kiek atlaidžiai žiūrės į “jaunesnįjį SAVO broliuką“...

Nes jie turi ir tą patį VingTsun, ir dar Šaolinio “bazę“ (ypač Cisin Tanglang stilius), ir dar puikias kontrstrategijas.
Nors muštis pakanka ir VingTsun. Ar išvis - bokso.
“Visi mes - vieno kraujo. Tu ir aš“ - Mauglis.
Peace.