o as cia dabar taip pagalvojau, kad reikia gal koki garbingu ir negarbingu veiksmu sarasiuka padaryt, kad geriau susivokt tarp to, kas dzentelmeniska ir kas ne, nes man pvz ir smugis i nosi toks nedzentelmeniskas atrodo (bet as nesu dzentelmeniskumo salininkas), kraujai pasipila, neduok dieve susikibimas - issitepi i priesininka drabuzius, pastarajam sunku kvepuot, asaros trukdo matymui.. kaip gi vargseliui mustis gavus i nosi
atsimenu mokykloj pas mane vyravo sioks toks dzentelmeniskumas. musdavosi 1vs1, i kiausinius nespardydavo, akiu nedraskydavo, nu savaime suprantama klases razborkese pacukai bijo vieni kitiems rimtu traumu pridaryt.
o tai suzinos mokytojai, tevai, ziurek dar ir su policija teks pabendraut. baisiausias ir negarbingiausias dalykas buvo sugriebimai/susikibimai/klincas arba parteris. kodel? publikai nepatiko, neidomu budavo ziuret kaip vienas galva po pazastim uzgriebes puse valandos kita dusina. toki dalykai budavo nusvilpiami ir kovotojai ivairiom psichologinio spaudimo priemonem buvo raginami paleist vienas kita ir toliau snukius iki melyniu dauzyt. aisku logikos tame 0, kam dabar eit i apsidauzyma, jei gali priesininka pridusint, bet gladiatoriai del publikos malonumo kovoja (kartais publika pastaruosius ir sukirsina/paskatina konflikta issprest kumsciais). tiesa as gladiatoriams nepriklausiau, publikos zodis man jokios itakos nedare, ne publika gi gauna i galva, o as ir publika man nepataria kaip laimet, o priesingai nori, kad butu daugiau kraujo. bet as mokyklos laikais buvau ramus ir mustis teko vos keleta kartu (mustyniu pradinese klsasese mustynem nelaikau). tai va buvo pas mane mokykloj toks garbes kodeksas, bet kas idomiausia.. jeigu lygioj kovoj gaudavo kietesnis (ir daug draugeliu turintis), tai susitaikyti su pralaimejimu nebegaledavo. cia dzentelmeniskumas ir pasibaigdavo, nes prasidedavo 'medziokle'. pasigaudavo su draugais ir butent draugai sumustavo nugaletoja. butent draugai, nes pralaimejes kartais net bijodavo musti ta, kuris jam dave (tais atvejais kai gerai gaudavo) , tai pastovedavo draugams uz nugaros, o sie atlikdavo juoda darba
bet tai buvo mokykla. ten musdavaisi garbingai tam, kad parodyti jog esi kietas. tai ir buvo visu kovu prasme - parodyti, kad esi kietas. gatveje tuo tarpu kovojama ne tam, kad pasirodyti kietu, o tam, kad issaugoti savo turta, sveikata, o kartais ir gyvybe. gatve tai ne kazkokia uzdara bendruomene (kaip kad klase ar kiemas) kur
vaikai tarpusavyje aiskinasi santikius. gatveje mustynes ivyksta reciau, bet baigiasi tragiskiau. gatveje as savo priesininko nepazystu ir nesu garantuotas, kad jis zino "kaip musasi 'tikri vyrai'"(tiksliau kaip musemes mes savo klasej). kazkas nulipes nuo ringo ar tatami i kiausinius nespardo, nes matai, negarbinga, o kazkas isejes is zonos, nesupranta kaip galima nedamust nukritusio priesininko arba eit is namu be ginklo. todel visiskai sutinku, kad gatvej jokios garbingos kovos nebuvo ir nebus, o dzentelmeniskumas gatvej yra nereikalingas, nes man nereikia pasirodyti kietu, man svarbu likti sveikam. yra teke tiesiog pabegti ir jei vardan sveiko kailio dar kada reikes begti arba kalt per kiausinius, ta ir padarysiu. gatvej dzentelmeniskumui nera vietos. gatvej reikia kovot pagal gatves taisykles, o ne pagal ringo.
