Va turbut tema tinkama. Zodziu apturejau siandien maza nuotiki vos nepasibaigusi "mordabojum", bet aciu Dievui diplomatija nugalejo
Zodziu kol nesugedo masina ir nepradejau daug vaikscioti miesto gatvemis tol atrode, kad laikai pasikeite ir gatvej i skura gaut pakankamai sudetinga, bet va siandienos nutikimas pakeite mano nuomone
Zodziu varau as sau i parduotuve gal 18 val (na aisku daba kai temsta jau ketvirta tai tamsu buvo), einu link savanoriu maximos, rasau sms, ir tik baigiau rasyt pakeliu akis telefona dedu i kisene, ziu is priekio gal uz 10 metru keturiese pareina. Spejau pastebet, kad biski "nesioja" viena, aisku bus islenkia taurele kita bachuriukai. Kas blogiausia, kad ta ketveriuke eina vos ne uz ranku susikabine ir visa saligatvi uzima. Na man nei laiko galvot buvo, beto ir vaiksciojimo gatvemis tamsiu paros metu igudzius jau seniai praradau, tai neriau i tarpa tarp tu bachuriuku. Nesupratau ar viena ten sunesiojo, ar jis specialiai bande mane peciu nustumt, bet beda ta, kad as didesnis ir sunkesnis pasirodziau ir nepalyginamai blaivesnis ir vietoj to, kad mane pastumt, pasistume jis pats

as tik atsisuku ziurau, atvaro "nuskriaustasis" kumsti pakeles ir jau taiko man, bet turbut akyse dvejinas tai niekaip negali apsisprest kuriam trenkt...
Na ka, galvot kada nebuvo, bet ir pradet paciam mustynes ipac, kai ju daugiau, nesvarbu, kad vienas vos kojas pavelka, kiti dar gana gyvybingai atrode, beto ir ne kokie pacaniukai, o vyresnis ir automatiskai sunkesnis jaunimelis, kazkaip nesinorejo...
Kazkaip ne nepajutau, kaip desine ranka atsirado prie smakro, kaire distancija palaike tarp manes ir uzpuoliko, o kojos pacios ne tik i boksiorska stovesena atejo bet ir nese mane mazais sluoliukais nuo priesininko, kuris vis bande prisitaikyt, bei ryztingai ejo pirmyn...
Na kaip taisykle iki pirmo smugio dar galima bandyt susitart, o kadangi nors priesininkas ir puole bet smugiuot kolkas jam nesigavo. Piktai pasakiau: "ei ka darai ?", aisku ikaususio uzpuoliko tai niekaip nepaveike, bet uztai suregavo jo draugeliai ir pradejo ramint isisiautejusi biciuli.
Sustabde savo biciuli vel sugryzo prie manes:" tu nesistumdyk" pradejo, "o tai mes...."
As atsakiau, kad nieko as nestumdziau, bet adrenalino poveikis dar nebuvo pasibaiges, taigi jauciaus lyg ant adatu, is vienos puses norejosi pult, kersyt is kitos protas kuzdejo, kad neverta...
Na galiausiai apsisprendziau apsisukau ir nuejau...
Gryzes namo galiausiai dziaugiuos, kad viskas taip baiges.
