Va, dabar konkreti situacija. Pusbrolio sūnus trečiokas (toks storuliukas geruliukas, iš kurių visi juokiasi, bet jis niekam grąžos neduoda) pasipasakojo tėčiui, kad jo klasiokai jį muša ir reikalauja 6Lt, kad nesimuštų. Dabar galvoju... apsiginti jis tikrai neapsigins, ne dėl to, kad silpnas, bet, kad visiškas gerietis. Skųstis mokytojai
irgi nerimta. Galvoju tokį planą chuliganą, gal nusivesti po pamokų vieną iš savo "borcų" (panašaus amžiaus), ir pasiūlyti (ne mušti) ereliams parodyti ir ant jo ką sugeba.

Manau anie "sumyš" (čia toks žodis, kai gėdingai išsigąsta) ir daugiau nenorės papulti į tokią situaciją.
Kai sūnus buvo penktokas, penktokus terorizavo toks septintokas. Sūnus biški dreifavo, kad tipo, jei jis mušis ir praloš, jam skaudės, bus gėda... Sakau, jei išloši, niekas prie tavęs nelįs, jei garbingai praloši - irgi nelįs, nes visi agresoriai ieško
tik lengvų aukų. Buvau teisus...
Pamažu persikeliam į suaugusių pasaulį. Tai va,
tos kalbos kovotojų forume apie miliciją yra toks mėšlas, kad tuoj paseksiu Dainiux'o pavyzdžiu.
Savo kovą kovoti reikia pačiam. Taip nusistatai savo galimybes ir žinai savo vietą pasaulyje. Nenori būti lochu? Treniruokis! Tingi ar negali treniruotis - būk lochu (su visom pasekmėm). Dabar XXIa., sako, greitai Vilniuje leis ir lochų paradus........