Papasakosiu savo istorija.
Vakaras, grįžtu po darbo tokia gatve, kurioje rečiau pasitaiko žmonės. Priešais mane du vaikinai juda į tą pačią pusę. Aš greitai eidamas juos aplenkiau ir po kelių akimirkų jaučiu smūgius į galvą. Buvau su kuprinę, tad jiem buvo patogus įrankis įsikibti ir tik už nugaros būti. Stūmdžiausi aš su jais, bet veidu į juos pasisukti niekaip nepavykdavo, o smūgiu kruša nesibaigdavo.
Galiausiai, jie man pasodino ant žemės/sniego ir rusiškai pareikalavo telefono. Stvėjo taip, jog veidų nesimatė visiškai. Aš jiems sakau, tuoj, tuoj ir šiek tiek atsikvėpęs pabandžiau atsistoti, bet jėgos buvo nelygios. Gavau dar porą smūgių ir jau nutariau, kad turbūt nieko nepavyks čia padaryti, o ir nesimatė, kad būtų kokio žmonių judėjimo. Tad teko paaukoti telefoną bei piniginę. Gavę visai tai jie nubėgo. Pačiam teko kokių 20-30 smūgių.
Įdomiausiai tai, kad toks pyktis paemė, kad po kelių akimirkų nusivijau juos. Nors tai turbūt buvo ne kelios akimirkos, bet kelios minutės. Praėjo kiek laiko, kol atsitokėjau. Žinoma, nieko aš neradau. Kita diena pasivaikščiojęs aplinkui radau dalį piniginės turinio.
Reziumuojant, kažkokios didelės baimės nebuvo ir galva veikė, bet vis prasuku mintį, kad kažkur kažko nepadariau.
Komentarai?