Taigi po ilgu diskusiju velgi sugrystam prie to paties klausimo kuri pakartojo dziudoka:
Tai kada tas menas prasideda? Juk sutikit, kad neužtenka vien mano apsisprendimo būti menininku, kad kiti tai vadintų menu. Gal grįžtam prie to, kad "menas" - netikęs vertinys? Todėl neverta juo spekuliuoti.
Tarkim menas netikes vertinys tada ka mes norim pabresti skirstydami sistemas i menines ir sportines ?
Kokie tie kriterijai kuriais remdamiesi mes grupuojam sistemas ?
Taisykliu nebuvimas, nera kriterijus, nes kas draudziama sportinese varzybose nera draudziama gatveje, tas pats sportininkas varzybose kovodamas pagal taisykles dar nereiskia, kad gatvej kovos pagal tas patses taisykles.
Kitas dalykas tas, kad sportines varzybos bent jau padeda pasitikrinti "ne tokias pavojingas technikas" bei ivaldyti jas ne tik teoriniam bet ir praktinem lygmeni.
Nors velgi, del tu "ne tokiu pavojingu techniku", kazi ir sulauzitas zandikaulis ar sonkauliai maziau pavojinga nei koks sulauzytas raktikaulis, ar abejotinas smugis i gerkle kuris realiai 90 proc praktikuojantsiu niekad nebuvo pritaikytas jokiose nei sportinese nei gatves kovose...