Kas yra tas kovos menas?

[Dainiux]

Tie diržai ilgainiui išsigimsta ir tampa preke. O prie kovos menų atsiranda krūva "prisiplakėlių" kuriems svarbu pasipuikuoti gražia kimono ar diržu, nei išmokti kovoti. Marketiniginiais tiklais kuriasi krūva federacijų, kurios naudojasi tokiais klijentais ir gadina kovos menų prestižą. Tipo dvasingumas jiems svarbu .. Pagrindinis kriterijus turi būti vienas - kova. Visa kita tik priemonės.
Man patiko, kai kažkada pas Golubovskį nuėjau į salę. Nieks te neklausė kokį diržą turiu. Tiesiog mandagiai paskolino piršines ir su visais pakovojau

Sakote kova...Na, nesutinku, nes kovos menas- ne sportas, koki isivaizduojame daugelis- apima ne tik kova, bet ir kata, fizini ir psichologini pasiruosima, kichon ir darba su pagalbinemis priemonemis. Sportiniuose variantuose - taip, svarbiausia kova, bet mene svarbiausia tobulejimas. Visur- kumite, kata, kichone, fiziskai, moraliskai galu gale...Juk kovos menas nera ikandamas visiems, jis tik nuvalkiotas iki tokio, jog daug rudu dirzu vaiksto net nesuprasdami to, ka jie ir kam jie ta daro. Kovos mena paverte sportu, daugelis suvokiame, jog kazka laimedami mes tampame meno zinovais. Nifiga! Jau daug diskutavom ir pridiskutavom, jog sportas ir menas- skirtingi dalykai. Jei kova- tai sportas, nes kovu iki mirties nebera, jei giliniesi i kata, bunkai ir t.t. tai- menas, be jokiu varzybu- nors jos niekam nepamaise ir nepamaisys, tam pritariu!- ir nuo to netampantis blogesniu.Pilstom is kiauro i tuscia- sportas, menas...Lyg kazkokie riboti butumeme. Visi suvokiam kas yra sportas, o kas menas ir kiekvienas renkames ka norime, tik va, "matuotis " ir vel ta pati diskutuot kas 10 lapu reikia...Jau nebejuokinga!

[gerietis]

Gerai čia prifilosofavot Baletas-nebaletas, diržai blogai-gerai. Kol kas man iš šalies, kaip mažai raukiančiam teoriniuose niuansuose atrodo, jei kas ir kenkia kovos meno prestižui, tai apribojimai ir taisyklės, įvestos sportinėse varžybose (čia tik mano nuomonė !). Tai labai smarkiai iškreipia karate pradinius principus - juk treniruojamasi ne sparingui, sparingas yra treniravimosi metodika ,o sparingas (kova su arpibojimais) irgi tėra būdas patikrinti žmogaus meistriškumo lygį (jei nugali su apribojimais, tai juolabiau nugalesi be ju), bet kai treniruociu tikslas tampa butent toks sparingas su savo apribojimais... Tada ir girdim kaip visus karatistus vadina "pižaminiais", jotubėj pilna filmukų kaip boksininkas at...jo karatistą, pašaipos dėl diržų...

Man asmeniškai karate yra štai kas, tiksliau prie to turėtų artėt besitreniruojantis karate, o kelias link to kur kas sunkesnis, nei 2-3 kartai per savaitę po 1,5 val. Sunkiai įsivaizduoju tokias sportines varžybas (su spyriu į klyną, pvz., kuris yra jau pirmuosiuose bunkai) ir tiesiog klysta tie, kurie mano, kad per sportines varžybas mato visą karate:

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Kam nors primena baletą?

[Smauglys]

Kaip bebūtų aš džiaugiuosi, kad dar išliko mano senesnės kartos mokinių. Ir jiems tikrai negėda su karate pasirodyti kitose dodžio ar klubuose. Ir vaizdų treniruotėse dar tenka pamatyti ne prastesnių nei filme. Tik vat ar pavyks užauginti dabartinius iki to lygio...
Stengsimės.

[radiatorius]

Sakote kova...Na, nesutinku, nes kovos menas- ne sportas, koki isivaizduojame daugelis- apima ne tik kova, bet ir kata, fizini ir psichologini pasiruosima, kichon ir darba su pagalbinemis priemonemis. Sportiniuose variantuose - taip, svarbiausia kova, bet mene svarbiausia tobulejimas. Visur- kumite, kata, kichone, fiziskai, moraliskai galu gale...Juk kovos menas nera ikandamas visiems, jis tik nuvalkiotas iki tokio, jog daug rudu dirzu vaiksto net nesuprasdami to, ka jie ir kam jie ta daro. Kovos mena paverte sportu, daugelis suvokiame, jog kazka laimedami mes tampame meno zinovais. Nifiga! Jau daug diskutavom ir pridiskutavom, jog sportas ir menas- skirtingi dalykai. Jei kova- tai sportas, nes kovu iki mirties nebera, jei giliniesi i kata, bunkai ir t.t. tai- menas, be jokiu varzybu- nors jos niekam nepamaise ir nepamaisys, tam pritariu!- ir nuo to netampantis blogesniu.Pilstom is kiauro i tuscia- sportas, menas...Lyg kazkokie riboti butumeme. Visi suvokiam kas yra sportas, o kas menas ir kiekvienas renkames ka norime, tik va, "matuotis " ir vel ta pati diskutuot kas 10 lapu reikia...Jau nebejuokinga!

Su Smaugliu sutinku 200procentu ,kad pagrindinis  kriterijus yra kova ,tik per ja išgrininsi visus dvasinius ,psihologinius  ir moralinius pagrindus ,o visa kita tik pagalbinės priemonės ,tik kaškaip daugeliui zodis kova asocijuojasi su varzybos ,medaliais diplomais ,alumi ir mergom  bet juk galima nueiti i artimiausia svetima kluba ir draugiškai pasipliekt  (jeigu medaliai nerūpi  )

[stripulis]

I. Sportiniuose variantuose - taip, svarbiausia kova, bet mene svarbiausia tobulejimas. Visur- kumite, kata, kichone, fiziskai, moraliskai galu gale...

II. Jei kova- tai sportas, nes kovu iki mirties nebera, jei giliniesi i kata, bunkai ir t.t. tai- menas, be jokiu varzybu- nors jos niekam nepamaise ir nepamaisys, tam pritariu!- ir nuo to netampantis blogesniu.

I. Kažkoks keistas paskirstymas. Kaip suprasti mene svarbiausia tobulėjimas visur. Tiek kumite, tiek kata, tiek kichonas, tiek fizinė, tiek moralinė pažanga pvz. karate (kad jau apie ją šnekam) yra skirti vienam tikslui - kovai. Jei taip nėra, kažkas netvarkoj su dėstymo metodika, dvasingumo nuostatom ar panašiai. Mano galva.

II. Kam  vėl šitaip skirstyti? Jei giliniesi į kata, bunkai ir pagal tą bunkai  neturi sparingų - tai tada taip, tai "menas" -, bet jis tampa blogesnis - nes sparingai - KOVA - turi būti, turi būti iš pradžių katos judesiai, paskui bunkai, paskui nesipriešinantis priešininkas, paskui besipriešinantis priešininkas - ir tik tada tai bus rimtas gilinimasis. Nors suprantu kažkiek poziciją - kiek man žinoma, Lietuvoje niekas kata bunkai grindžiamų sparingų su besipriešinančiu priešininku nedaro. O gaila. Ir kvaila mažų mažiausiai. Nes tai didžiulis lobynas.

p. s. kova - nebūtinai varžybos. Juk laisvas sparingas irgi kova, gal ir ne tokia arši, kaip kaunantis su kito klubo piliečiu dėl taurės, bet galų gale tikrai galima nueit į kitą klubą, aršumo pasigedus 

[sakalas]

dainiux:

Sakote kova...Na, nesutinku, nes kovos menas- ne sportas, koki isivaizduojame daugelis- apima ne tik kova, bet ir kata, fizini ir psichologini pasiruosima, kichon ir darba su pagalbinemis priemonemis

kaip kazkur minejau, nera kovos nera kovos meno.  ( gal yra koks judesio menas, kovinio judesio meninis apipavidalinimas, meniskas sokis kildinamas is koviniu techniku) Zodziu vadinkim kaip norim bet ne kovos menu.
Kovos mene viskas prasideda ir baigiasi kova.
Nedarykim is kovos meno religijos... O visos pagalbines priemones yra tik pagalbines priemones tikslui pasiekti.

apibrezimas is Vikipedijos:

Kovos menai - sporto šakos, pasižyminčios tarpusavio kova, grumtynėmis be šaunamųjų ginklų dažniausiai tarp dviejų asmenų. Šių menų studijavimo tikslai įvairūs, tačiau bendriausi yra fizinės pergalės prieš kitus asmenis užsitarnavimas, savigynos bei kitų gynybos nuo potencialios grėsmės tobulinimas.

[aiki-kami]

Meistriskumu lygiai (dirzai) atsirado menams isplitus i vakaru salis, kad skirti, kas kokio lygio yra, tipo del mokiniu skaiciaus, ju daznos kaitos ir pan. Seniau, bent jau Japonijoje buvo tik juodas dirzas, irodantis kovotojo perejima i kita lygmeni, jo mastymo pasikeitima. Taip supratau is vieno dokumentinio filmuko...

Nevisai. Kiek zinau, Kyu-Dan sistema ivede Judo ikurejas J. Kano, kai pradejo populiarinti savo Budo Japonijoje ir ypac universitetuose. Visi "modernus" kovos menai (Budo) prieme sia ivertinimo-paskatinimo sistema. Nevisur yra spalvoti dirzai; Aikido tik baltas kyu laipsniams, bei juodas yudanshoms ir jokiu juosteliu pazyminciu koks danas; Kendo isvis jokiam meistriskumo lygyje nera jokiu pasizymejimo zenklu. Ir ten ir ten 6 kyu, bei 8 dan sistema. Kaip kitur tiksliai nezinau-rimtai neteko uzsiiminet.
 

[Dainiux]

Sakote kova...Na, nesutinku, nes kovos menas- ne sportas, koki isivaizduojame daugelis- apima ne tik kova, bet ir kata, fizini ir psichologini pasiruosima, kichon ir darba su pagalbinemis priemonemis. Sportiniuose variantuose - taip, svarbiausia kova, bet mene svarbiausia tobulejimas. Visur- kumite, kata, kichone, fiziskai, moraliskai galu gale...Juk kovos menas nera ikandamas visiems, jis tik nuvalkiotas iki tokio, jog daug rudu dirzu vaiksto net nesuprasdami to, ka jie ir kam jie ta daro. Kovos mena paverte sportu, daugelis suvokiame, jog kazka laimedami mes tampame meno zinovais. Nifiga! Jau daug diskutavom ir pridiskutavom, jog sportas ir menas- skirtingi dalykai. Jei kova- tai sportas, nes kovu iki mirties nebera, jei giliniesi i kata, bunkai ir t.t. tai- menas, be jokiu varzybu- nors jos niekam nepamaise ir nepamaisys, tam pritariu!- ir nuo to netampantis blogesniu.Pilstom is kiauro i tuscia- sportas, menas...Lyg kazkokie riboti butumeme. Visi suvokiam kas yra sportas, o kas menas ir kiekvienas renkames ka norime, tik va, "matuotis " ir vel ta pati diskutuot kas 10 lapu reikia...Jau nebejuokinga!

Na, be paaiskinimu neiseina, tai rasau...
Noreciau rasti ta vieta, kurioje parasiau, kad kovos menas be kovos- kovos menas...
Pasakykit brangieji, kiek laisvose kovose-kumite , Jums prireike zenkutsu, kokutsu dachi stovesenu, age uke ir kitu bloku? A? As galiu ateit tiesiai i sparingines treniruotes, ismokti mavashi, tsuki ir eiti toli toli, be jokiu bunkai, kichonu ir varginanciu treniruociu su kata ...Kam? Nereikalingos jos! Kada sportavau ( seniai, aisku) Siauliuose, ten buvo chebra karatistu, dalyvavusiu dar pirmame ( gal 2, nepamenu)LT shotokan c-te( kuris irgi Siauliuose buvo), kurie net heian-shodan nemokejo, o tapo prizininkai. Ar jie mokesi KOVOS MENO? Nea! Jie- sportininkai, kuriems svarbiauia galutinis produktas ir jokios reiksmes neturi KELIAS , kuriuo tai pasiekiama.Kova- galutinis produktas ir niekur neminejau, kad jos nereikia. Varzybiniu variantu gali buti gali nebuti, bet kova reikalinga. Gal ne taip issireiskiau, bet lyg viskas tvarkoje- Citata: apima ne tik kova... Lyg ir viskas aisku 

[Dainiux]

Gerai čia prifilosofavot Baletas-nebaletas, diržai blogai-gerai. Kol kas man iš šalies, kaip mažai raukiančiam teoriniuose niuansuose atrodo, jei kas ir kenkia kovos meno prestižui, tai apribojimai ir taisyklės, įvestos sportinėse varžybose (čia tik mano nuomonė !). Tai labai smarkiai iškreipia karate pradinius principus - juk treniruojamasi ne sparingui, sparingas yra treniravimosi metodika ,o sparingas (kova su arpibojimais) irgi tėra būdas patikrinti žmogaus meistriškumo lygį (jei nugali su apribojimais, tai juolabiau nugalesi be ju), bet kai treniruociu tikslas tampa butent toks sparingas su savo apribojimais... Tada ir girdim kaip visus karatistus vadina "pižaminiais", jotubėj pilna filmukų kaip boksininkas at...jo karatistą, pašaipos dėl diržų...

Man asmeniškai karate yra štai kas, tiksliau prie to turėtų artėt besitreniruojantis karate, o kelias link to kur kas sunkesnis, nei 2-3 kartai per savaitę po 1,5 val. Sunkiai įsivaizduoju tokias sportines varžybas (su spyriu į klyną, pvz., kuris yra jau pirmuosiuose bunkai) ir tiesiog klysta tie, kurie mano, kad per sportines varžybas mato visą karate:

Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Kam nors primena baletą?

Ir nemanau, kad toki lygi jie pasiekia be kichon, kata, fizinio-psichologinio pasirengimo, vien kovodami. Gal. Yra isimciu viskam pasaulyje, bet be tobulos , kartais uzknisancios technikos slifavimo, to nebus...Kova- kalno virsune, bet ne visada galima ant kalno nusileisti malunsparniu ir islipti. As manau, kad geriau uzkopti paciam...

[stripulis]

Ir nemanau, kad toki lygi jie pasiekia be kichon, kata, fizinio-psichologinio pasirengimo, vien kovodami. Gal. Yra isimciu viskam pasaulyje, bet be tobulos , kartais uzknisancios technikos slifavimo, to nebus...Kova- kalno virsune, bet ne visada galima ant kalno nusileisti malunsparniu ir islipti. As manau, kad geriau uzkopti paciam...

Na, sakykim, kas vis dėlto karate yra kalno viršūnė? Kol maniau, kad bunkai yra tik oficiali, maniau - kova, laisvas sparingas. Dabar vistik manau, kad tai - savigyna. Kurios galbūt niekad duok dieve neteks panaudoti, jei kalbėsime apie fizinę jos išraišką. Ir kurios psichologinę išraišką kuo puikiausiai galima naudoti kasdieniame gyvenime. Kasdien kone, jei yra daug kontaktų su aplinkiniais. Ta savigyna pasiekiama per kovą, kurios sudedamosios paruošiamosios dalys yra kata, kichon, kumite su visom šių dalykų sudedamosiomis dalimis - bunkai, smūgiai į orą, smūgiai į pagalbines priemones, sutartinė kova, laisva kova ir t. t. plius fizinis ir psichologinis parengimas.
O kas link : "nemanau, kad toki lygi jie pasiekia be kichon, kata, fizinio-psichologinio pasirengimo, vien kovodami" - labas dienas, bokse lygis pasiekiamas be kata, ir dar daugybė yra kovos sporto rūšių, kur KOVINIS lygis pasiekiamas be viso to. Tačiau ar pasiekiamas savigynos lygis? Visapusės?

P. S. Sorry, visos tos mintys dar nesusistemintos kiek reikia - iš esmės vyksta veiksmas - galvoju- rašau - galvoju toliau. Laukiu diskusijų - nes tai, ką rašau, nieku gyvu nėra koks nors galutinis produktas.

Spoksau tą įdėtą video apie japonų karinį karate, pažiūrėjau kol kas iki pusės - ir rašau toliau, ką galvoju. Pirma - juokelis - sprendžiant iš gumų, mes treniruojamės karinį karate  O jei rimtai, parodytos ten visokių rūšių kumite, ir akcentuojama, kad atseit mūsų karate skiriasi nuo kitų tuo, kad mes siekiame atlikti todome, vieną galutinį smūgį.
Svarstau sau, ar tai nebus viena didžiųjų karate supratimo klaidų? Tas galutinis smūgis. Sutariam, kad karate yra savigynos sistema, tiesa? Ir sutariam, kad kata atspindi savigynos metodus - kurių NEPANAUDOSI laisvoje kovoje su kitu karatistu, kaip sako lenkai, oczywyscie    Tai kodėl manoma, kad tas galutinis smūgis turi įvykti laisvoje dviejų sportininkų ar menininkų ar kariškių kovoje, kaip koks mavashi, gyaku zuki ir pan.?
Mano dedamoje straipsnių serijoje, kurioje "triuškinami" blokai kaip tokie, parodyti savigynos metodai, kurie išties pretenduoja į TODOME, į galutinį smūgį, nes po jų tinkamo pritaikymo priešininkas NIEKO pavojingo atlikti nebegalės. O bet kokios šnekos apie TODOME laisvoje kovoje ar klubo treniruočių sparinguose yra niekinės, nes tokių ten nebūna. Ar bent jau siekiama, kad jų nebūtų, nepaisant to, kas kalbama klubo reklamose. TODOME yra viskas, basta, priešininkas išėjęs iš rikiuotės, ir, jei reikia, net ilgesniam laikui nei reikės pasprukti.
Žiūriu toliau Dar iki klynų spardymo nepriėjau, man regis...
Va, dar kai ką  prisiminiau. Dar viena, mano nuomone, kurią patvirtino ir patikslino Iain Abernethy, esminė oficialaus katų pritaikymo klaida - ginamasi nuo smūgio iš zenkutsu dachi ar pan. pozicijų ir stovėsenų, atsisukinėjant į smūgį, pareinantį iš nugaros ar iš šono. VISŲ kata pradinė padėtis ne be reikalo, man rods, yra žiūrėjimas tiesiai prieš save, realiai stovint atsipalaidavusioje stovėsenoje. Ji ir parodo, kad kova vyksta akis į akį, o ne šonais ar iš nugaros. Man patiko, kad Abernetis rašo, kad KIEKVIENAS judesys turi prasmę katoje. Tai kodėl manoma, kad pradinė kata stovėsena yra tik dvasinė būsena - nusiteikimas kovai su nematomu priešininku, ar pan. Kodėl jos netraktuoti kaip kovos pradžios pozicijos? Dviguba prasmė - I. visos kovos turi vykti, turint priešininką "prieš nosį". II. pirma laiko neišduok savo priklausymo karatistų klanui.

[stripulis]

Na, žodžiu, baigiau žiūrėt tą video, atsiprašau didingai, bet nieko ypatingo, išskiriančio tuos piliečius nuo kitų, nepamačiau. Iš esmės didžioji tų kovų dalis buvo "EN-BU", o per en-bu gali parodyt bile ką, jei tik kažkiek treniravaisi, išskyrus tą, kur jie dubasina vienas kitą iki kraujų - ir ko prasmė kaip policininkams yra aiški - pripratimas prie skausmo, kad šokinė būsena nesutrukdytų atlikti savo pareigų, bet jei treniruojamasi karate kaip sportą, tai yra beprasmiška, kaip sykis reikia niekada neprileisti, kad tave taip dubasintų, tiek per treniruotes, tiek per varžybas. Man rods, tik nedubasinamas išsiugdysi neapykantą smūgiams, tam tikrą jų baimę, padedančią jų nepraleisti. Kalbant apie savigyną, jei treniruojamasi tam... Ką aš žinau, ko gero naudingiau būtų ne kova iki kraujų, o tarkim nežalojantys, bet į šokinę būseną įvarantys skaldomi antausiai.

[EzysGazuotas]

Bet bokse nemazai dirbama smugiuojant i ora, atliekant kombinacijas, kova sus seseliu. Cia gal ir yra savotiska kata? (jei nusisnekejau, labai nemuskit)

[stripulis]

Bet bokse nemazai dirbama smugiuojant i ora, atliekant kombinacijas, kova sus seseliu. Cia gal ir yra savotiska kata? (jei nusisnekejau, labai nemuskit)

ko gero greičiau kichon... na, jeigu galvosim oficialiai, kad kata yra kova su vienu ar keliais nematomais priešininkais, tada taip - tai savotiška kata. Bet kadangi kata vis tik yra kova su VIENU priešininku ne karatistu, kuris jus užpuolė civilinėje aplinkoje, siekiant padaryti jam tokią žalą, kad būtų galima be nuostolių pasprukti, tai turbūt tada ne   
aišku, sportiniais parodomaisiais tikslais galima visai "įtikinamai" padaryti iš katos kovą su keliais priešininkais, bet realiai kova su keliais priešininkais kažkodėl baigiasi va taip va:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

[Dainiux]

Jei bus kovinis pasirengimas- savygyna garantuota, nes butent geras kovinis pasirengimas ir lemia, ar zmogus ismokta dalyka- t.y. savo kovini pasirengima- sugebes panaudoti savygynoje.
Sakot daug kovos menu, kur nereikia kata? Nuo kada boksas- kovos menas?
 Sunkiai isivaizduoju kovos mena be kata, phumse, tao ar dar kazko. Kodel? Kovos meno tradicija, technika, jos visas "bagazas" sudedamas ir perduodamas kitiems butent per kata. Kodel kudo, shidokan, koshiki neliko kata? O kam varzybiniame sporte- ne mene- reikalinga kata? Ju technika- ivairi, vogta, skolinta ir vienpuse, tereikia ikirst taisykles ir gali dalyvauti ju varzybose boksininkai, judo, kyokushin ir kiti atstovai. ..Arba mes apie ta pati is kitos puses, arba tikrai kazko nesuprantam 

[dziudoka]

bet realiai kova su keliais priešininkais kažkodėl baigiasi va taip va:
Jūs neturite teisės matyti nuorodas. Registruotis arba Prisijungti

Ne realiai, bet kartais.    Dažniau ,   o labai retai