O ka daryti, jei suo urgzdamas po truputi arteja prie taves? Tada reikia parodyti šuniui, kad nebijai, ir urzgiant artėti prie šuns.
Kad rekia nebėgt, tai tikrai, nes tada šuo puola vytis, o kažkaip atrodo, kad šunys už žmones greitesni, už didžiąją dalį žmonių. Faktas, kad reikia irgi baimės nerodyti.
Buvo man tokia situacija: su pusseserės dukrele ėjom pasivaikščiot, pasukam į kitą gatvę, žiūrim, ten palaidas šuo, vokiečių aviganis laksto. Nu mes nuo tos vietos netoli gyvenam, tas šuo dažnai į gatvę išbėga, bet žmonių nepuola, pažįstu dar ir jo šeimininką, tai iš pradžių ir einam lyg niekur nieko. Po to iš kito kiemo vaikinas šaukia: neikit, agresyvus šuo, tuoj policiją iškviesiu. Nespėjom nei atgal pajudėt, žiūriu jau atlekia tas šuo link mūsų ir loja. Gerokai persigandau ir dėl savęs ir dėl vaiko, nu bet stoviu vietoj ir viskas, laukiu, kol šuo pribėgs, vaikas man už nugaros, o šuo loja, atrodo, kad puls ir įkas, o aš tik stoviu ir sakau kažką:ciucka ciucka, nu žodžiu nepuolė, pasisukinėjo ir nubėgo, o mes taip pamažu pamažu ir už kampo ir kuo toliau nuo ten. Bet grynai: šokinėja prie pat kojų ir loja, tikrai galvojau kažkurį momentą, kad kas, o po to buvo toks palengvėjimas. Aišku ir tas šuo nėra piktybinis, o kas jam tada užėjo, nežinau. Yra ir kitas šuo netoli namų, buldogas ar koks kovinis ir tikrai piktybinis. Tėtį puolė, bet tėtis turėjo tašę ir kai šuo puola, tada užsimoja ir šuo prisibijo, tai taip ir tėtis atsigynė. Kitą kaimynę irgi tas šuo kelis kartus buvo puolęs, tai taip pat su maišais gynėsi. Net baisu buvo vaikščiot po to ta gatve. Nu kaip kažkas rašė, tai aš irgi mieliau rinkčiaus, kad mane pultų kad ir keli žmonės, tik ne šuo.