Na, jei jau aikidokų gyvai apsireiškė dėl forumo pagyvėjimo, tai aš norėčiau papildyti savo nuogirdų būdu suformuotas žinias apie aikido. Domina teorinis šio kovos meno pagrindimas.
Pirmiausia domina kada pagal jus turi būti tas momentas, kada aikidoka nusprendžia imtis aktyvių veiksmų prieš oponentą? Kada pilnai aišku, kad link aikidokos eina pvz. smūgis ar anksčiau- kai smūgis tik gali kilti?
Klausimas nors ir provokacinis, bet ne tuščioje vietoje. Kiek žinau jūs aktyvius blokus laikote blogiu. Bet jie yra neišvengiami, jei kovotojas savo atsakomuosius veiksmus pradeda į jau prasidėjusį smūgį. Dėl elementarios fiziologijos, kadangi pamatyti veiksmą>įvertinti>pasiūsti signalą atitinkamiems raumenims ir organams>raumenims suveikti reikia laiko ir bendrai kad ir kiek treniruotumeis nespėsi sutilpti ir prisiderinti į trumpą tikro smūgio trukmę, gali spėti tik sureaguoti prisidengti bloku šiek tiek pasitraukęs iš linijos. Ir jau tada daryti savo atsakomuosius veiksmus. Bet tai kiek žinau ne aikido kelias.
Bet jei aikidoka nusprendžia aktyvių veiksmų imtis anksčiau (kai jam tiesiog nepatinka oponentas) tada viskas stoja į savo vietas- aikidoka yra nusprendęs kovoti ir prie menkiausio pasireiškimo oponento daro aktyvius veiksmus keisdamas savo poziciją, tada užtenka laiko ir "susiliejimui su judesiu" ir t.t. Galų gale ir iš praktikos- aktyvi gynyba yra nereikalinga jei tavo aktyvūs puolamieji (o jie nebūtinai turi būti agresyvūs) veiksmai lenkia priešininko veiksmus. Ir savo ankstyvais veiksmais tu įgauni laiko pasirengti ir nugalėti mažesnėmis energijos sąnaudomis.
Tačiau tokiu atveju aikido pacifizmas eina šuniui ten kažkur, nes aikidoka pasirodo yra santūriai agresyvus ir čiut kas ima sukioti rankas. Nu, toks kontrolės maniakas. O jei suklydo dėl agresijos įvertinimo (visi klysta

), ir be reikalo užsipuolė, tai aikido uždrausta ten smarkia mušti. Nes taip ir susipykti galima
Ir tas nuvalkiotas šūkis "laimėk nekovodamas" rytietišku paročiu suprantamas visai kitaip- tu laimi nekovodamas, nes priešininkas dar nepradėjo kovoti. Aikidokos realūs veiksmai buvo pirmi, tik jie subtilūs. Ir būtent todėl tie meistrai, kurių aikido pasirodymūs dar gali laikyti realiais visada mano akimis dar oponentui pilnai neišreiškus agresijos jau linkteli jų pusėn ar kitaip žengtelna priekin su pasiruošusiom rankom.
Tai kaip ten yra?