Apie Aikido daug mitų - vienų keikiamas, kitų dievinamas. Grynai vedamas smalsumo plius tikėdamasis, kad gal ką rasiu naudingo sambo, nuėjau į vieną nemokamą treniruotę ir... visiškai nusivyliau.
Nenorėjau rodyti nepagarbos, todėl nieko nesakiau, tačiau tie ritualai... nežinau ir ką bepasakyt ar galvot. Turbūt tas 5 minutes, kurios išnaudojamos nusilenkimams, įvairiems šūkiams, grindų valymui su skudurėliais pagal kažkokią skanduotę, etc. buvo galima ir naudingiau panaudot.
Kitas dalykas - pats treneris labai nuvylė. Prieš treniruotę pasakiau, kad nesu visiškas naujokas kovų menuose - užsiiminėju sambo, teko taip pat išmėginti daug kovos menų prieš tai bent po trumpą laiką, kol išsirinkau mėgstamą. Deja, per treniruotę man buvo rodoma, kaip teisingai... griūti, nors tai kone imtynių pagrindas. Kelis kartus atkartojau, treneris pagyrė, jog "šauniai darau" ir liepė toliau daryti. Na ką padarysi, teko. Begriuvinėdamas stebėjau viena akim ką daro kiti ir suabejojau, ar nors vienas jų yra dalyvavę sparinge, kadangi tos technikos atrodė greičiau suvaidintos (arba per mažai nusimanau).
Treniruotės pabaiga - dar šiek tiek ritualų ir malonus atsisveikinimas visam gyvenimui su šiuo "taikos menu". Tai vat tokie niūrūs įspūdžiai.
