Tarkim pabegti negali, priesininkui tavo turto nereikia ir "jautiesi gimes po laiminga zvaigzde", tada ir naudoji tai ka isdirbai.
Aha. Tiktai vienas niuansas. Kai gali - bėgi. Visi įsijautimai į pavoliojimus ir paplekšnojimus yra rizikinga avantiūra. Jei būtų plikos rankos, sakykime būtų 50/50. Bet pas užpuoliką rankose peilis. Kuo ilgiau kovoji, tuo labiau grimzti į dugną. Sakykime, nerealus kovotojas gali be skaičiaus priiminėti beginklius smūgius per rankas, korpusą, galų gale galvą... Kiek tokių smūgių jis gali priimti, jei ten ne plika ranka, o peilis? Klausimas retorinis.
Pasikartosiu. Jei technika nagrinėja situaciją, kai turėdamas galimybę išvengti beginklio kovos prieš peilį, savo noru stoji į kovą, tai yra grubi klaida iš trenerio pusės. Tokiu atveju treneris moko TO, ko kaip tik NEREIKIA daryti. Ir aš ne apie sprendimo priėmimą, o apie puolančiojo ATAKĄ ir besiginančiojo TECHNIKĄ bei TAKTIKĄ, kuri atidirbinėjama treniruočių metu.
2Kensen. Specnaze irgi dirba žmonės, kurie irgi kraujuoja. Atidirbinėti gali kiek nori. Bet jei prireikus toks žmogus vietoje to, kad išsitrauktų šaudyklę, savo noru puola ant peilio plikomis rankomis, jis arba iš tiesų yra dievas, arba tik save laiko tokiu ir todėl yra ... nežinau kaip švelniau pasakyti, tad nesakysiu.
